Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vairuotojai liejo pykti dėl nesutvarkytų kelių skirtingose Kauno ir sostinės vietose.
Iš tiesų kelionė automobiliu gali kaip reikiant apkarsti. Pažeistoje asfalto dangoje esant įtrūkimams ir į juos patenka vanduo. Šaldamas ir virsdamas į ledą jis plečiasi, o dėl to kelio danga pradeda skilinėti.
Būtent dėl šios priežasties pavasarį vairuotojai keliuose gali išvysti ne vieną kelininkų ekipažą, kurie užtaiso keliuose atsivėrusias duobes.
Nuostoliai gali siekti ir tūkstančius eurų
Draudimo bendrovės „Gjensidige Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius teigė, kad sausį atvejų, kuomet vairuotojai pranešdavo apie dėl atsivėrusių duobių sugadintus automobilius, padaugėjo.
„Tokios žalos labai priklauso nuo oro sąlygų ir paros meto, pavyzdžiui, tamsiu metu ir dar lyjant sunku įvertinti kelio dangą ir pastebėti duobes bei laiku jų išvengti. Tokių įvykių padaugėja pavasarį, kai šylant orui, atsiranda daug naujų kelio defektų“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis taip pat antrina, kad tokių įvykių pastebima daugiau, tačiau stebėtis, pasak jo, neverta.
„Tokių žalų šiuo metu iš tiesų turime daugiau. Tačiau tai nėra netikėta – kiekvieno šaltojo sezono metu ir pavasarį, tokių žalų fiksuojame daugiau nei kitais metų laikais“, – teigė jis.
Nors draudimo bendrovės už prakirstą padangą kompensaciją skiria tik tuo atveju, jeigu yra turimas kasko draudimas, ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Baltijos šalyse Gytis Matiukas pasakoja, kad vairuotojų patiriami nuostoliai gali siekti ir tūkstančius eurų.
„Vos metams prasidėjus sulaukėme keliolikos klientų kreipinių dėl duobių keliuose padarytos žalos. Visais atvejais įvažiavus į duobę buvo prakirstos automobilių padangos. Gyventojai žalą patyrė kelyje Klaipėda–Šilutė, Molėtuose, Kaune, Vilniaus mieste ir rajone.
Smūgis į duobę gali atsieiti ir keliasdešimt, ir kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. Tai priklauso nuo to, ar buvo pažeista tik padanga, ar brangesnės automobilio dalys, pavyzdžiui, ratlankiai, pakabos elementai“, – teigė pašnekovas.
Kokių veiksmų turi griebtis vairuotojai?
„Gjensidige“ Žalų regresų grupės vadovas, teisininkas Rimgaudas Bernotas paaiškina, kad vairuotojai, kurie kelionės metu prakirto padangą ar aplamdė kitas kėbulo dalis dėl nepastebėtos duobės, turėtų įsiminti keletą pagrindinių veiksmų, ką reikėtų daryti toliau.
„Patyrus žalą dėl kelyje esančios kliūties, reikėtų tiksliai ir aiškiai užfiksuoti aplinkybes, konkrečią vietą, objektą, dėl kurio automobilis apgadintas. Tai geriausia padaryti, iškvietus policiją, kuri oficialiai užfiksuotų eismo įvykį.
Labai svarbu nubraižyti eismo įvykio schemą, kur su visais matavimais būtų užfiksuotos aplinkybės, matomi automobilio apgadinimai.
Taip pat, aplinkybių fiksavimu verta pasirūpinti ir pačiam vairuotojui. Nufotografuokite aplinką, apgadintą automobilį, kliūtį kelyje, kuri apgadino automobilį“, – teigė jis.
Pašnekovas paaiškina, kad užfiksavus įvykio detales, reikia kreipti į savivaldybės specialistus.
„Dėl žalos atlyginimo galite kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra gatvė ar kelias. Patartina tai padaryti raštu. Savivaldybė pati gali suskaičiuoti žalą, su kuria sutiksite, arba kitu atveju galite kreiptis į ekspertus, kurie atliks skaičiavimus ir patikslins žalą.
Tokius skaičiavimus galite atlikti ir prieš kreipiantis į savivaldybę. Tuomet kreipsitės su konkrečiu turtiniu reikalavimu dėl žalos atlyginimo“, – teigė R. Bernotas.
Tiesa, įrodyti savo teisybę dėl galimybės gauti kompensaciją už patirtus nuostolius incidento metu gali būti sudėtinga.
„Policija kiekvienu atveju sprendžia, dėl kieno kaltės kilo įvykis. Ne visais atvejais galima kaltinti vien tik kelius ar kelininkus.
Vairuotojai taip pat turi pareigų, jiems reikia laikytis taisyklių – neviršyti ne tik leistino, bet ir saugaus greičio, paisyti kelio ženklų, įspėjančių, pavyzdžiui, apie remontuojamą kelio ruožą, nelygumus ir panašiai“, – kalbėjo A. Žiukelis.
Bando išvengti atsakomybės
„Apex Legal“ advokatas Vilius Martišius, vardydamas pagrindines vairuotojų pareigas, į ką turėtų būti atkreiptas dėmesį įvykusio incidento metu, taip pat pastebi, kad dažnu atveju, kad už kelio priežiūrą atsakinga įmonės kratysis atsakomybės ir vairuotojams visais būdais sieks vengti sumokėti kompensaciją.
„Daug kas tokiais atvejais priklauso nuo duobės dydžio (ploto) ir gylio, taip pat ar ji buvo kaip nors pažymėta įspėjamaisiais ženklais.
Žalą atlyginti turi savivaldybė ar kelius prižiūrinti įmonė, išskyrus jeigu jie įrodo, kad vairuotojas pats pažeidė Kelių eismo taisykles. Aišku, jie dažnai bando to išvengti, todėl vairuotojui reikia apsišarvuoti kantrybe ir pasiryžti ilgiems procesams.
Atsitikus įvykiui, visais atvejais pirmiausiai patartina kreiptis į policiją, kad būtų užfiksuotas žalos faktas ir įvykio aplinkybės“, – kalbėjo advokatas.
Galite kreiptis į teismą
Teisininkas R. Bernotas paaiškina, kad už kelių priežiūrą atsakingiems atstovams vengiant atsakomybės, kiekvienas gyventojas turi teisę kreiptis į teismą.
„Kelio valdytojas ne visais atvejais atsakingas už visą jūsų patirtą žalą. Tam tikrais atvejais, dalis ar visa kaltė tenka ir pačiam automobilio savininkui. Pagal teismų praktiką, reikia atsižvelgti į įvykio aplinkybes.
Pavyzdžiui, dienos metu esant geram matomumui patyrus žalą dėl nepažymėtos kelio duobės, atsakomybė tenka tiek vairuotojui, tiek kelio valdytojui. Daroma prielaida, kad vairuotojas būti atidus, pasirinkti saugų greitį ir spėtų sustoti ar aplenkti esančią kliūtį. Tokiu atveju kelio valdytojo atsakomybė pripažįstama iš dalies, tai reiškia, kad kelio valdytojas turi atlyginti tik, pavyzdžiui, pusę žalos“, – teigė jis.
Pašnekovas pastebi, kad tikimybė sulaukti kompensacijos padidėtų esant blogam matomumui.
„Esant blogam matomumui, pavyzdžiui, naktį lyjant įvažiavus į nepažymėtą duobę, kelio valdytojui tenka visiška atsakomybė, nes dėl objektyvių priežasčių, net ir važiuojant saugiu greičiu ir imantis papildomų priemonių, pamatyti duobę ir išvengti žalos vairuotojas negali“, – teigė jis.
