''Aš nekartosiu žinomų faktų apie tai, kaip valstybės vardu buvo parduotas strateginis turtas – Mažeikių nafta, kuris galiausiai atsidūrė Rusijos oligarchų rankose, ir jei to oligarcho nebūtų pasodinęs pats Putinas, neaišku koks būtų buvęs šios gamyklos nuosavybės kelias.
Turbūt nereikia priminti apie lietuviškų bankų – Ūkio ir Snoro sužlugdymą, paliekant Lietuvos finansų rinką Švedijos bankams?
Putinas metų metais bandė prisijungti Baltarusiją, tačiau jos nepakeičiamas prezidentas Aleksandras Lukašenka sukosi kaip išmanė, kad tai neįvyktų.
Lietuvos valdžia padėjo Putinui tą padaryti, faktiškai įstūmusi Baltarusiją į Rusijos glėbį, nepaliekant jai pasirinkimo manevro laisvės ir tuo pačiu prailgindama savo sieną su Rusija.
Ji darė viską, kad susiaurintų Lietuvos verslo galimybes, o tuo pačiu ir susilpnintų šalies ekonomiką – vienu mostu sugriovė santykius su Kinija. Sakysit kvaila?
Kvaila atrodytų tada, jei mes manytume, jog tai atsitiko netyčia. Tačiau šį G.Landsbergio žingsnį gynė ir prezidentas G.Nausėda, aiškindamas, kad niekas mums negali nurodyti, kaip ką turime pavadinti savo šalyje.
Ar tai Lietuvos saugumo ir gerovės siekis? - Ar visa tai tik atsitiktinių fatališkų sutapimų virtinė, einanti per šiuos 35 nepriklausomybės metus??"

''Turbūt visi atsimename praėjusios vyriausybės premjerės, Ingridos Šimonytės sparnuota tapusią frazę: „nepatiks, - po 4 metų galėsite išsirinkti kitus“.
Ji nesumelavo – ketverius metus visa Lietuva stebėjo šios vyriausybės daromus „darbus“ ir negalėjo niekaip tam pasipriešinti, nors privačioje įmonėje toks vadovas būtų nušalintas po kelių mėnesių.
Niekas keturių metų nebūtų laukęs, kol jis įmonę nuves link bankroto.
Kuo skiriasi privati įmonė nuo Lietuvos valstybės?
Pirmiausia – privačios įmonės akcininkai turi joje visas valdymo teises – jie įkūrė tą įmonę, jų pinigais ji finansuojama, ir jie, galiausiai atsako už tos įmonės veiklą bei tos veiklos rezultatus.
Kitaip tariant – teisės ir atsakomybė.
Lietuvos valstybės atžvilgiu viskas yra gerokai kitaip – akcininkai, t. y. mokesčių mokėtojai – neturi jokių teisių, tik pareigas.
Pareigas išlaikyti įmonę vardu Lietuva, ir prisiimti pasekmes už tos įmonės valdytojų darbą.
Patys valdytojai neprisiima jokios atsakomybės – jie nenukenčia asmeniškai finansiškai, jie neišmetami iš darbo, o jei neišrenkami sekančiai kadencijai – gauna dosnias išeitines pašalpas, lyg kokie veteranai.
Jie net yra apsaugoti nuo nepatekimo į Seimą – gali kandidatuoti partiniuose sąrašuose, kur jų pavardė praeina su visais kitais. Kaip taisyklė jie būna pirmosiose tų sąrašų eilutėse.
Žvelgiant grynai iš ekonominės pusės – Vyriausybė yra didžiausias ekonomikos vystymosi stabdis.
Ji visada yra prieš rinką ir jos dėsnius. Ji apsunkina smulkų verslą pertekliniais reikalavimais, kuriuos nesunkiai įveikia didysis verslas dėl savo veiklos masto. Ir po to, vietoj to, kad atšauktų perteklinį reguliavimą – ji imasi „kovoti su šešėliu“, t. y. su tais, kuriems jos reguliavimas nepakeliamas.
Įsivaizduokime paprastą situaciją, kurioje sėkmingam smulkiam ūkininkui, turinčiam 100 galvų gyvulių, užkraunamas „gyvūnų gerovės“ reikalavimų paketas – elektrinis tvartų apšvietimas, privalomas vienam gyvuliui plotas, šildymas ir kt.
Toks pats reikalavimas oligarchui, laikančiam 100 000 galvijų, yra kur kas lengviau pakeliamas dėl veiklos masto – vienam gyvuliui tenkanti papildomų išlaidų dalis yra gerokai mažesnė."

Kevin EU sukčiai

6 milijonai?
- Tokia smulkmena? - palyginus su milijardiniais LR nuostolius per lndsdergių bandos aferas, - MN, Indepensas...- na, toliau smukmenos po kelis šimtus ar keliasdešimt milijonų..
- visokie stadionai, ignyčiai, parkai jūroje, stepukoniai, žideliai, trinkūnaitės , navickes, broilerio šimtai milijonų su sankcijomis, KLR puolimu...

O kur bandos senasis seiminkas? O kur slapstosi kronpronprincas?

CITATOS:
"Žinių apie žmogų panaudojimas
Šiuolaikiniai mokslai – biologija, psichologija, neurofiziologija – suteikia didžiulį žinių bagažą apie elgesio, motyvacijos, reakcijų mechanizmus. Šios žinios aktyviai naudojamos valdyti masėms.Tuo tarpu paprastas žmogus neturi nei laiko, nei išteklių, kad suprastų save, o tie, kurie valdo, turi prieigą prie visų institucijų, tyrinėjančių elgesio ekonomiką ir neuropsichologiją. Tai sukuria nelygias sąlygas ir stiprina kontrolę.

P.S. O dabar pagal kiekvieną punktą pateiksiu pavyzdžius Lietuvoje:

1. Celebričių skyrybos – vedybos sulaukia milijoną kartų daugiau dėmesio, nei reikalavimai paviešinti Krašto apsaugos ministerijos audito išvadas;
2. Plandemijos metu žmogaus teisių ribojimai buvo pridengiami “kova su mirtinu virusu”. Buvo toleruojami net raginimai “šaudyti neskiepytus”.
Dabar gi visas savo kliauzes valdžia pridenginėja karu. Štai eksministras D.Kreivys, atsakydamas į klausimą dėl didelių elektros kainų, “pirstelėjo” neregėtu intelektu:
--“jūs ką, nežinote, kad dabar vyksta karas????”.
Jau supratau, kad dabar dėl visko bus kaltas nebe virusas, o karas. Ir dėl sviesto kainų ir dėl infliacijos ir dėl skolų didinimo ir dėl žlungančių verslų ir dėl eilių pas gydytojus.
3-4. Mokesčiai didinami ne iš karto, bet palaipsniui: štai šiemet tą ar aną mokestį padidinsime vienu procentu, kitais metais dviem, o dar vėliau – ir visais penkiais. Arba: iš pradžių suteiksime mokestines lengvatas tiems ar aniems, bet paskui tuos ar anuos pavadinsime “gyvulių ūkiu” ir visas lengvatas panaikinsime.
5. Rinkiminiai šūkiai – tobulas visuomenės infantilizacijos pavyzdys.
6. Vietoje racionalios analizės – emocijos. Pabandykite ką nors racionaliau paklausti apie karą Ukrainoje, pavyzdžiui : “kokios to karo perspektyvos?”, “kiek dar žmonių turėtų žūti dėl Krymo atsiėmimo”, “kas yra didžiausi to karo naudos gavėjai” ar pan ir iš karto sulauksite infantilų emocinio sprogimo:
--“tu ką, palaikai Putiną???”,
--“tau ką, negaila Ukrainos žmonių?” ir pan.
Ir čia tik optimistiniu variantu. Kur kas liūdnesnis variantas yra visiškai valdžios ir teisėsaugos toleruojami pasiūlymai šaudyti tuos, kurie užduoda “nepatogius” klausimus.
7. Švietimo sistema tarsi aptarnauja pačią save – jos tikslas integruotis į bendrą politinę sistemą ir ugdyti tai sistemai reikalingus sisteminius sraigtelius. Žmogaus toje sistemoje nėra – yra tik funkcijos ir “teisinga” ideologija. Dėl funkcijų – viskas ok, visuomenei reikalingi įvairių sričių specialistai. Bet kad tas specialistas galėtų dar būti mąstančia būtybe -to švietimo sistema pakęsti negalėtų. Jai reikia, kad funkcinis specialistais, apart savo profesinių žinių, iš sistemos gautų ir “teisingą” ideologiją. Juk neveltui iš universitetų šalinami dėstytojai, kurie “neteisingai” mąsto ar dalyvauja “neteisingose” TV laidose, kai tuo tarpu rampų šviesoje blyksi VU profesorė, kuri rimtu veidu tikina, kad mitingas prieš NT mokestį yra nedemokratinis….
8. Viešojoje ir informacinėje erdvėje – tikras vidutinybių tūsas. Atrodo, situacija susidarė tokia, kad “kuo durnesnis, tuo protingesnis”.
9. Populiariausias vadžios naratyvas – dėl visko kalti patys. Pavyzdžiui, “nemoki daryti verslo, nedaryk”, “uždirbi per daug – atiduok” ir pan.
10. Gyvenimas iliuzinėje tikrovėje, kurią sukuria masių valdymo metodus išmanantys komunikacijos specialistai, be kurių neapsiena nė vienas “sisteminis” politikas.''

''RANO utrom vstali zveri..- počesalis popirdeli, popizdeli ...
- Kai bandos navickei gyvenimas "DIRBTUVĖSE"?? --Kaip sekasi stoguojamiems tvarto stepukoniams , žideliams ir kitiems KOL KAS dar neįteisintiems vagiams? - A lia debiliams su ono ir raska ?
O ozžiui per kelis tvartelius gyvenimas ? O broileriui VIŠTYDĖSE? - Vasaros g.? - Graikijos salos?