„Artėjant euro įvedimui, gyventojai aktyviau investavo „laisvus“ pinigus. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį mūsų klientų investicijos per gyvybės draudimą didesnėmis sumomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais, išaugo net 32 proc. – iki 11,5 mln. litų. Mūsų prognozėmis, Lietuvos gyvybės draudimo rinka kitais metais turėtų augti 5–6 proc., iki 222 mln. eurų (766 mln. litų)“, – teigia bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Pasak jos, anksčiau prie euro zonos prisijungusiose valstybėse pasikeitus valiutai atlyginimai augo gana sparčiai, o tai turėjo ir tiesioginės įtakos gyventojų taupymui. Panašią situaciją stebėjo ir ne gyvybės draudimo rinkoje veikiančios bendrovės „Lietuvos draudimas“ Finansų departamento direktorius Laimonas Devyžis.
„Apskritai Lietuvoje ne gyvybės draudimo rinka yra auganti, kaip ir turėtų būti besivystančios ekonomikos šalyje, įprastinis jos augimas būna du kartus didesnis nei šalies BVP. Tačiau 2014 metais dėl rinkoje vykusių sandorių draudimo bendrovės ypač aršiai konkuravo dėl klientų būtent kainomis ir nuolaidomis, ir vykstant tam kainų karui draudimo paslaugų kainos žemėjo, dėl to vartotojai išlošė. O pagal sudaromų sutarčių skaičių rinka augo. Tai reiškia, kad, esant gana žemam draudimo skvarbos lygiui, draudimo paslaugomis naudojasi ir naudosis vis daugiau gyventojų bei verslo įmonių“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Abi bendrovės yra prisijungusios prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir paslaugų kainas perskaičiuoja sąžiningai. Vis dėlto patys procesai užėmė nemažai laiko ir pareikalavo investicijų.
„Prieš keičiantis valiutai atlikome sudėtingus namų darbus, prie euro įvedimo projekto visus praėjusius metus mūsų įmonėje dirbo 25 specialistai, investavome 0,7 mln. litų. Į eurą sėkmingai ir efektyviai konvertavome 12 verslo sistemų, vien testuodami jas mūsų darbuotojai praleido daugiau nei 1225 valandas“, – atskleidžia A. Grabinskė.
L. Devyžis prisimena, kad jo bendrovė euro įvedimui ruoštis pradėjo dar tada, kai nebuvo oficialaus patvirtinimo, jog Lietuva tampa devynioliktąja euro zonos nare.
„Lietuvos draudimas“ perėjimui prie euro pradėjo ruoštis dar 2014 metų pradžioje, net nesulaukęs oficialaus patvirtinimo apie euro įvedimą. Tam ruošėme visas savo sistemas ir produktus. IT sistemos buvo pakeistos taip, kad perėjimo prie euro naktį automatiškai persijungtų ir visas operacijas pradėtų skaičiuoti eurais. Todėl didžiausias dėmesys ir investicijos buvo skiriamos tam, kaip tinkamai pritaikyti sistemas“, – teigia jis.
Pašnekovas priduria, kad gerai pasiruošus nebelieka rizikos kainas perskaičiuoti kliento nenaudai, nes sistemos viską atlieka automatiškai pagal oficialų valiutos kursą.
„Mums nereikėjo niekaip keisti ar skaičiuoti kainų, nes tai automatiškai padarė sistema pagal oficialų euro keitimo kursą. Po sausio 1-osios visos klientų sutartys taip pat automatiškai konvertavosi į eurus, todėl klientams nereikėjo atlikti jokių veiksmų: visa draudimo apsauga liko galioti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir buvo sudarant sutartį. Šiuo metu viskas veikia ir yra skaičiuojama naująja valiuta, todėl konkrečiai mūsų bendrovėje pereinamojo laikotarpio nėra. Absoliuti mažuma klientų už draudimo paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, paprastai sąskaitas jie apmoka bankuose ar pavedimu, atsiskaito banko kortelėmis ar pasirenka tiesioginį debetą“, – sako L. Devyžis.
A. Grabinskė papildo, kad toliau kainos bus pateikiamos abiem valiutomis, o konsultantai pasiruošę gyventojus konsultuoti visais su valiuta susijusiais klausimais.
„Toliau visą informaciją klientams rodysime dviem valiutomis. Mūsų finansų konsultantai jau šiandien yra pasirengę atsakyti klientams į visus su naująja valiuta susijusius klausimus. Parengėme išsamią medžiagą apie euro „prisijaukinimą“, asmeninių finansų valdymą“, – teigia bendrovės vadovė.
