Nekilnojamojo turto agentūros „DNB būstas“ specialistai pastebi, kad išaugus naujo gyvenamojo paklausai, daugiau nekilnojamo turto perkama investiciniais tikslais, o naujai įsigytas būstas dažnai yra išnuomojamas. Tai suteiks teigiamą impulsą būsto nuomos rinkai, kurios spartesnę plėtrą riboja ne visuomet pakankamai subalansuotos nuomotojų ir nuomininkų teisės ir pareigos.
Lietuvoje jau pastebimi augančios būsto nuomos kultūros ženklai – vis daugiau nuomotojų renkasi registruoti sandorius Registrų centre, o būsto nuomos veiklą vykdo pagal verslo liudijimus.
„Šiuo metu patikimų statistinių duomenų apie realų būsto nuomos sandorių skaičių trūksta, nes ne visi nuomos sandoriai yra registruojami. Mūsų vertinimu, didžiausia šalies būsto nuomos rinka yra Vilnius – sostinėje pernai sudaryta apie 4 000 būsto nuomos sandorių. Tikėtina, kad ir ateityje didieji Lietuvos miestai ir toliau išliks pagrindiniais būsto nuomos rinkos centrais“, - prognozavo „DNB būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius.
„DNB būstas“ duomenimis, Lietuvoje 93 proc. asmenų gyvena nuosavame būste ir tik 7 proc. būstą nuomoja. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje būstą nuomoja 3 kartus didesnė gyventojų dalis – atitinkamai 19 ir 18 proc. Vakarų valstybėse šis santykis dar didesnis – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – 32 proc., Vokietijoje – 47 proc., o Šveicarijoje – net 55 proc. piliečių būstą nuomojasi.
Pasak „DNB būstas“ direktoriaus A. Gudanavičiaus, būsto nuomos kultūra Lietuvoje – dar augimo stadijoje, o šios rinkos plėtrą stabdo nuomotojų ir nuomininkų tarpusavio pasitikėjimo stoka dėl nepakankamo abiejų pusių teisių ir pareigų balanso.
„Lietuvoje nuomotojai kartais taiko akivaizdžias diskriminacines sąlygas potencialiems nuomininkams, pavyzdžiui – net viešame skelbime nurodo, kad nenuomoja vaikus auginančioms šeimoms arba jaunimui. Iš kitos pusės, nemaža dalis nuomininkų įsiskolina už nuomą, nesumoka už komunalines paslaugas, o iškeldinti pareigų nevykdantį nuomotojui gali būti sunku“, - teigė A. Gudanavičius.
Lietuvos būsto nuomos rinkoje dažniausiai nuomotojas ir nuomininkas pasirašo nuomos sutartį, tačiau jei ši sutartis nėra registruota, kilus ginčui ji neužtikrina nei nuomotojo, nei nuomininko teisių pilna apimtimi.
Vis dėlto situacija pamažu keičiasi ir ypač didžiuosiuose miestuose pastebima, kad būsto nuomotojai vis dažniau pageidauja sandorį įregistruoti – šią tendenciją skatina auganti nuomos kultūra, dažniau būstą nuomojantys užsieniečiai.
Skaidrėjant nuomos rinkai, NT rinkoje atsiranda naujų paslaugų, suteikiančių nuomotojui galimybes saugiai ir užtikrintai išnuomoti būstą, paklausa. „DNB būstas“ – pirmoji Lietuvos NT agentūra, kuri pasiūlė paslaugą nuomotojui „DNB nuomos radaras“, padedančią ne tik rasti potencialų nuomininką, bet ir jam sutikus įvertinti nuomininko kredito istoriją, o klientui pageidaujant – registruoti sandorį Registrų centre, gauti verslo liudijimą ar sudaryti nuomos sutartį lietuvių, anglų ar rusų kalbomis.
„Gyventojai galėjo įsitikinti, kad gera kredito istorija yra naudinga skolinantis, perkant išsimokėtinai, sudarant ryšio teikimo ir kitas sutartis. Nuo šiol kredito istorija turės įtakos ir sprendimams dėl nuomos. Natūralu, kad nuomotojas savo patalpų raktus nori patikėti asmeniui, kuris savo finansiniu elgesiu yra įrodęs, kad juo galima pasitikėti. Todėl gyventojai su gera kredito istorija turės daugiau galimybių išsinuomoti norimą būstą, o tai įneš daugiau pasitikėjimo šioje rinkoje”, - sako Anatolijus Kisielis, kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas.