Apklausos duomenimis, Lietuvoje artimiausius metus palūkanų stabilumo tikisi trys ketvirtadaliai (75 proc.) didžiųjų bendrovių. Palyginti su analogiška SEB bankų apklausa 2014 metų rugsėjį, tokių įmonių dalis nepakito.
„Matome, kad didžiosios įmonės ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse savo veiklą, finansų ir investicijų srautus ir toliau planuoja atsižvelgdamos į istoriškai žemas palūkanas. Tai turėtų turėti tiesioginę įtaką drąsesniems įmonių planams investuoti, daugiau skolintis ir pritraukti ilgalaikes investicijas veiklos plėtrai ar kitiems projektams mažomis sąnaudomis“, - sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
Vis tik, pasak A. Čičelio, matyti, kad per metus visose Baltijos šalyse dvigubai padaugėjo įmonių, besitikinčių palūkanų normų augimo, ir tai rodo, kad kai kurios įmonės, nebesitikėdamos palūkanų mažėjimo, ima situaciją vertinti kitaip.
„Stiprių signalų, kad artimiausiu laiku bazinės palūkanų normos kis, nėra. Europos centrinis bankas tęsia skatinamąją pinigų politiką ir ją gali dar suaktyvinti. Lietuvos didžiųjų įmonių finansinė būklė yra gera, jų kapitalo struktūra yra pagerėjusi, todėl ir finansavimo sąlygos joms ir toliau yra palankios. Turbūt įmonės, nebesitikėdamos tolesnio palūkanų mažėjimo, tiesiog ima svarstyti, kad palūkanos turėtų pradėti kilti. Ir tai vertinčiau teigiamai – paprastai geriau prognozuoti ateitį šiek tiek konservatyviau ir nepadaryti neteisingų sprendimų dėl investicijų, darant prielaidą, kad palūkanos ilgą laiką išliks labai žemos“, - teigia A. Čičelis.
Apklausos duomenimis, įmonių, labiausiai ateityje besitikinčių palūkanų normų augimo, per metus padaugėjo Estijoje – nuo 11 iki 27 procentų. Lietuvoje jų didėjimą prognozuojančių įmonių padaugėjo nuo 11 iki 22 procentų. Tuo tarpu Latvijoje ir toliau išlieka mažiausia palūkanų padidėjimo besitikinčių didelių bendrovių – prieš metus tokių buvo 8 proc., o šiemet 16 procentų.
„Matant, kad palūkanų atžvilgiu didelių įmonių nuotaikos truputį kinta, kyla klausimas, ar tai galėtų lemti, kad įmonės vis dažniau rinksis fiksuotas paskolų palūkanas. Pasak didžiųjų Lietuvos įmonių finansų vadovų, kas antra įmonė svarstytų tokią galimybę , o beveik septintadalis tuo jau pasinaudojo ir pasirinko fiksuotąsias palūkanas. Likusi dalis didelių įmonių – 31 proc.- prioritetą ir toliau skiria kintamosioms paskolų palūkanoms. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės, iš kurių trys ketvirtadaliai nesitiki palūkanų normos augimo artimiausiu metu, neskuba priimti sprendimo pasinaudoti palūkanų fiksavimo saugikliu“, - sako A. Čičelis.
Tačiau jis pastebi, kad nuo šių metų pradžios yra juntamas kiek aktyvesnis verslo domėjimasis fiksuotosiomis paskolų palūkanomis. „Žemos bazinės palūkanos didina įmonių motyvaciją rinktis fiksuotąsias palūkanas, kuomet skolinamasi ilgalaikiams tikslams ir kai paskolos terminas yra penkeri ar daugiau metų. Todėl bendrame kreditų portfelyje tokių paskolų, kurių palūkanos fiksuotosios, sparčiai didėja. Tiesa, nemažai įmonių, vertindamos konkurencinę aplinką ir savo sąnaudas, dažnai siekia kuo efektyvesnio rezultato čia ir dabar, kai fiksuotųjų palūkanų apčiuopiama nauda gali būti juntama tik po kelerių metų“, - svarsto A. Čičelis.
SEB bankų apklausos duomenimis, panašios nuotaikos dėl palūkanų fiksavimo – ir didžiųjų Latvijos ir Estijos įmonių. Kaimyninėse šalyse paskolų palūkanas fiksavo atitinkamai 15 ir 14 proc., o būtinai tai padaryti planuoja dar atitinkamai 3 ir 4 proc. didelių bendrovių. Latvijoje 40 proc. tokią galimybę svarstytų, dar tiek pat – ir toliau linkusios rinktis kintamąsias paskolų palūkanas. Estijoje, kaip ir Lietuvoje, kas antra (54 proc.) įmonė palūkanų fiksavimo procesą svarstyti linkusios, o 29 proc. – ir toliau ketina likti prie kintamųjų palūkanų normų.