Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Judu“ atstovai teigia, kad, pasibaigus vasaros atostogoms, sostinės gatvėse automobilių srautai padidėja apie 20–30 proc.
Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g. T. Narbuto g., Oslo g., Pilaitės pr. yra pagrindinėse miesto susisiekimo ašys – per parą jas kerta iki 122 tūkst. transporto priemonių. Šiose gatvėse spūstys ypač išauga ryte ir vakare, kai daugelis vilniečių skuba į darbą ar grįžta namo.
„Juokaujame, kad Vilnius ne guminis ir tą geriausiai suprantame rugsėjį, kai sostinės gatvėse suintensyvėja spūstys.
<...> Spūstims didžiausią įtaką gali padaryti gyventojai, kurie pakeitę kelionės įpročius, gali pakeisti ir situaciją sostinės gatvėse“, – kalbėjo „Judu“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič.
Įvardijo, kada susiformuoja didžiausios spūstys
Tuo metu „Judu“ Viešojo transporto organizavimo vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė užsimena, kad Vilniuje spūstys labiausiai juntamos piko metu – ryte 7–9 val. ir vakare 16–19 val.
Bendrovės atstovė taip pat įvardija, kuriose miesto gatvėse fiksuojamas didžiausias eismo intensyvumas, t.y. kur dažniausiai gali susiformuoti spūstys:
- Geležinio Vilko g. ties Ukmergės g. (centro kryptimi) – 47 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Žalgirio g. (centro kryptimi) – 43 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Liepkalnio–Žirnių g. tunelis – 35 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Gerosios Vilties g. (iš centro) – 34 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Gariūnų g. iš centro – 33 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Gerosios Vilties g. (į centrą) – 32 tūkst. transporto priemonių per parą.
- Ozo g. ties Gelvonų g. centro kryptimi – 30 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Savanorių pr. ties Vilkpėdės g. centro kryptimi – 30 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ukmergės g. į centrą – 28 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Goštauto g. link Vilniaus g. – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Mokslininkų g. iš miesto – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- T. Narbuto g. link Pilaitės pr. – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ozo g. ties Gelvonų g. link Šeškinės – 25 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ozo g. link Kalvarijų g. – 23 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Laisvės pr. ties Viršuliškių g. centro kryptimi – 23 tūkst. transporto priemonių per parą.
Daugiausiai spūsčių susiformuoja ne rugsėjo mėnesį?
L. Levulytė-Staškevičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors rugsėjo mėnuo sostinėje iš tiesų reiškia intensyvesnio eismo mieste pradžią, tačiau didžiausios spūstys susiformuos vėliau.
„Pagal turimus duomenis, matosi, kad spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje būna didžiausias pikas transporto sraute“, – paaiškino ji.
Be to, primenama, kad šiuo metu Vilniaus mieste vyksta kelių svarbių gatvių remonto darbai.
Tad didžiausi eismo sutrikimai prognozuojami Kalvarijų g. atkarpoje nuo Upės–Žvejų sankryžos iki Žalgirio g., Buivydiškių g., Ozo g. dalyje nuo Buivydiškių g. iki Siesikų g. bei Nemenčinės pl. atkarpoje nuo Kairėnų g. iki Vilniaus miesto ribos, kur atliekami ilgalaikiai infrastruktūros darbai.
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje taip pat numatyti dešiniųjų posūkių pralaidumo didinimo darbai įrengiant sekcijas į dešinę šviesoforais valdomose sankryžose: Ulonų–Apkasų g., Žalgirio–Linkmenų g., Antakalnio–Šilo g., Ukmergės–Bieliūnų g., Nemenčinės–Svajonių g., Kalvarijų–J. Kazlausko g., Verkių–P. Lukšio g.
Teigiama, kad rugsėjo mėnesį padidėjusį eismo srautą Vilniuje lemia ne tik mokinių ir studentų grįžimas į sostinę, bet ir naujai atvykusių gyventojų gausa. Todėl itin svarbu planuoti keliones iš anksto ir rinktis patogesnius kelionės būdus.
Esant galimybei, rekomenduojama rinktis kelionės laiką ne piko metu, kaskart apsvarstyti kelionę automobiliu ir parkavimosi miesto centre laiką palyginti su kelione viešuoju transportu ar kita judėjimo mieste alternatyva. Dažnai alternatyvos automobiliui piko metu yra greitesnės, o ne piko metu dar ir ženkliai pigesnės.
„Norėdami sumažinti spūsčių riziką ir užtikrinti sklandų eismą, raginame vairuotojus laikytis kelių eismo taisyklių, nes transporto srautų jutikliai tinkamai fiksuoja tik pagal Kelių eismo taisykles važiuojančius eismo srautus. Jeigu transporto priemonė prieš sankryžą sustoja neprivažiavusi STOP linijos, kirtusi STOP liniją arba rikiuodamasi per ištisinę liniją, tai įranga tokios transporto priemonės gali neužfiksuoti, o žalias signalas gali neįsijungti, kol nebus aktyvuotas tas pats arba kitas jutiklis“, – kalbėjo A. Apanovič