Dvarą išgelbėjo ES parama
Kaip pasakoja Pakruojo dvaro vadovas Giedrius Klimkevičius, unikalaus paveldo objekto atgimimas – analogų Lietuvoje kol kas neturintis reiškinys. Dar visai nesenai tai buvo tik užkonservuotų pastatų kompleksas.
„Pasinaudojome visais įmanomais finansavimo keliais. Be ES struktūrinių fondų paramos tokio projekto įgyvendinimas neįsivaizduojamas, restauruoti senus kultūros vertybėmis pripažintus pastatus daug kartų sunkiau, nei pasatyti naujus. Tačiau rezultatas džiugina“, - sako G. Klimkevičius.
Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531m. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817-1840 m. iš vietinių medžiagų. Dvaras buvo plečiamas iki 1890 m. Dvaro statybas pradėjo Vilhelmas fon Ropas, vėliau pastatus projektavo ir statė Teodoras Ropas. 1835-1840 m. dvare buvo užveistas didelis angliško stiliaus parkas.
Ilgą laiką šis vertingų pastatų kompleksas buvo nenaudojamas, o vienintelė padaryta investicija – jų užkonservavimas, kad nesugriūtų.
Pakruojo dvaras, kaip didžiausia paminklosauginė dvaro sodyba, yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Unikalus ne tik pats kompleksas, kaip visuma, bet ir praktiškai kiekvienas jo statinys. Pavyzdžiui, prieš keletą metų restauruotas unikalus arkinis tiltas per Kruojos upę. Tokio stiliaus tiltų Europoje yra tiktai du. Šis tiltas yra vienintelis Lietuvoje vėlyvojo klasicizmo statinys iš dolomito. Beje, dvaro svečiams siūloma kelionė senoviškais dviračiais apžiūrėti iki šių dienų išlikusias dolomito kasyklas, kuriose ir buvo iškasta medžiaga šiam tiltui.
Rekonstruoti ir du unikalūs malūnai – vandens ir vėjo, malūnininko name įrengtas viešbutis, XIX a. statytame traktieriuje galima paragauti tautinio paveldo patiekalų, alaus bravore-muziejuje susipažinti su alaus gamybos paslaptimis.
Lankytojams – didikų pramogos
G. Klimkevičius pabrėžia, jog dvaro respublikoje svarbu ne tik atnaujinti ir veikiantys pastatai. „Mūsų tikslas buvo atkurti ne tik aplinką, bet ir dvasią, kas gal net daug svarbiau, todėl daug investuojame į tai“, - sako Pakruojo dvaro vadovas.
Jau dabar tiek pavieniai asmenys, tiek dideli kolektyvai kviečiami apsilankyti dvare ir pasinerti į romantišką senovės rūmų gyvenimą.
Visiems dvaro svečiams, kurie atvyksta čia su nakvyne, siūloma apsirengti senoviniais dvariškių drabužiais ir pabėgti nuo civilizacijos šimtą metų atgal, kai nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei automobilių. Keliauti galima senoviniais dviračiais, karietomis, žirgais. Įsimylėjėliams siūlomas romantiškas vakarinis pasiplaukiojimas Kruojos upe, kur, sekant tradicijomis, jaunuolio įmestas pinigas atneš porai laimę.
„Kadangi prikeliame tai, kas senai pamiršta, galima sakyti, kad mūsų paslaugos inovatyvios. Nors pati inovatyviausia žiūrint iš tų laikų perspektyvos – kino peržiūra“, - pasakoja G. Klimkevičius. Taip pat čia galima pasimėgauti gintaro ar alaus SPA procedūromis, kalvėje – nusikalti laimę nešančią monetą, parašyti laišką tikra žąsies plunksna ar tiesiog leisti aitvarus. Tačiau vienas unikaliausių bei labiausiai traukiantis turistus objektas, paslaptingasis XVI-XVIII a. bausmių muziejus.
Be dvariškų pramogų, galima susipažinti ir su nekilmingo dvaro gyventojo buitimi – pavyzdžiui dalyvauti naktigonėje, kuri gali pasirodyti ne mažiau romantiška už vakarą dvariškio kambaryje. O norintys linksmai praleisti laiką kviečiami į vieną iš dvaro svirnų, kuriame įkurtas senovinis klojimo teatras bei rodomas interaktyvus spektaklis apie lietuvių piršlybų papročius bei tikrąsias kaimiškas linksmybes "Vestuvės pas Žaldoką".
Verslininkams šalia pramogų siūlomas ir moderniai įrengtas konferencijų centras, tad pramogas galima derinti su darbu.
ES parama turizmui
Baigiamasis Pakruojo dvaro atstatymo etapo projektas „Didžiausio Lietuvoje Pakruojo dvaro pritaikymas daugiafunkcinio viešojo turizmo reikmėms“ įgyvendintas pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“. Iš viso pagal šią priemonę yra atrinkti ir finansuoti 45 projektai, kuriems skirta 163,66 mln. litų.
Pasak L. Paulauskienės, skirstant ES struktūrinių fondų lėšas turizmo plėtrai, dvarams skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos turizmo plėtros prioritetinės kryptys yra kultūrinis turizmas, aktyvaus poilsio turizmas, dalykinis (konferencijų) turizmas ir sveikatos turizmas. Dvarai yra ne tik svarbi mūsų kultūros paveldo dalis, bet ir apima visas prioritetines turizmo kryptis.
„Siekiant plėtoti ir tinkamai pristatyti turizmo produktus, dvarams skiriamas ypač didelis dėmesys. Daug dvarų dėl didelio investicijų poreikio panaudojami tik iš dalies, dažnai bloga jų būklė, netvarkinga aplinka ar akivaizdus veiklos juose trūkumas yra gausesnio jų lankymo kliūtis, o neprižiūrimi jie vis labiau praranda savo vertę. Kultūrinis turizmas suteikia galimybę atgaivinti ir išlaikyti šiuos paveldo objektus, todėl juos siekiama pritaikyti lankytojams, sukurti reikiamą aplinkos ir eksponavimo infrastruktūrą dvaruose, juose turi būti teikiamos turizmo paslaugos ir geriau tenkinami keliautojų poreikiai“, - sako L. Paulauskienė.
Paulius Klapatauskas
Užsakymo nr. 3903
