Lietuvoje mažiausiai saugūs jaučiasi produktyviausi, didžiausią pridėtinę vertę kuriantys, dirbantys ir šeimas turintys visuomenės nariai. Nesaugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, turto ir finansų prisipažįsta daugiau nei pusė (53 proc.) 36-45 metų šalies gyventojų.
Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Tyrimą atliko „Spinter“ draudimo benrovės „PZU Lietuva“ užsakymu.
Bendras visuomenės saugumas siekia 52 proc., t.y. tokia dalis žmonių atsakė, kad jaučiasi visiškai saugūs ir greičiau saugūs. Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dėl savo turto (58 proc.) ir gyvybės (57 proc.), o didesnį nesaugumo jausmą išgyvena dėl sveikatos (saugūs yra 52 proc.) ir finansų (saugūs yra tik 42 proc.).
„Šiuo tyrimu siekėme įvertinti Lietuvos žmonių savijautą ir potencialą kurti šalies gerovę. Gauti rezultatai, deja, nenuteikia optimizmui, nes toji visuomenės dalis, kuriai tenka didžiausia našta kuriant gerovę, auginant naują kartą ir nuo kurios priklauso valstybės gyvenimo sėkmė, jaučiasi pati nesaugiausia. O ir bendra visuomenės tendencija, kur vos pusė žmonių sakosi besijaučiantys saugūs dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių, verčia nerimauti – nesaugūs žmonės reiškia nesaugią visuomenę, kurioje mąstoma apie išlikimą, bet ne apie visuomenės augimą ir naujus siekius“, - sako „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Nepasitikima valstybės sveikatos ir teisėtvarkos sistemomis
„PZU Lietuva“ vadovas teigė, kad atsakymai apie žmonių požiūrį į saugumą dėl sveikatos rodo gyventojų požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą ir pasitikėjimą ja. Atsakymas apie saugumo jausmą dėl gyvybės nemaža dalimi parodo požiūrį teisėsaugos sistemą ir jos gebėjimą apginti asmens gyvybę.
Tik pusė (52 proc.) visuomenės mano, kad jie sulauks tinkamos pagalbos sutrikus sveikatai. Pasak M.Jundulo, pozityviai sveikatos saugumo aspektą vertinančiai visuomenės daliai priklauso ir jaunimas, kuris dar neturi sveikatos bėdų ir nesikreipia gydytojų pagalbos.
Nerimą dėl galimų grėsmių gyvybei išsakė apie 43 proc. apklaustųjų – šiai daliai mūsų teisėtvarkos sistema ir jos galimybės nekelia didesnio pasitikėjimo.
Trūksta finansinio stabilumo
„Turto ir finansinio saugumo klausimai susiję su žmonių jau sukauptu turtu ir galimybėmis jį išsaugoti bei su esamomis pajamomis ir jų stabilumu. Dėl savo turto jaučiasi saugūs 58 proc. Lietuvos visuomenės. Saugiausi čia yra pagyvenę žmonės - kuriems per 56 m. Mažiausiai šioje srityje apsaugoti darbingo amžiaus gyventojai (36-45 metų) – tai greičiausiai lemia faktas, kad šio amžiaus žmonės turi įsigiję turto pasinaudodami banko paskolomis, tačiau tų paskolų dar nėra grąžinę, taigi gyvena dar nevisiškai savuose namuose. Na, o pajamų nestabilumas, be abejo, lemia, kad būtent dėl finansinės savo dalies mūsų šalies gyventojai nerimauja labiausiai“, - teigė M. Jundulas.
Jis pabrėžė, kad vyresnio amžiaus gyventojai patys prisipažįsta gyvenantys stabiliau nei jaunesnioji karta. Pensijos sulaukę žmonės nejaučia didesnio pavojaus jų turtui ar gyvybei, net finansinį savo saugumą jie vertina kur kas pozityviau. Ši visuomenės dalis turi daugiausiai nekilnojamojo turto ir mažiausiai paskolų. Taigi pensijos sulaukę žmonės jaučiasi Lietuvoje kur kas stabiliau nei dirbantys asmenys.
Turintieji šeimas gyvena sunkiau
„PZU Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos šeimos jaučiasi kur kas nestabiliau nei šeimų neturintys asmenys, nepaisant didesnių galimybių dviem suaugusiems žmonėms „amortizuoti“ galimas finansines duobes, mat šiems žmonėms tenka ir didesnė atsakomybė ne tik dėl savo, bet ir dėl šeimos, vaikų, būsto, santaupų.
Tik 40 proc. turinčiųjų šeimas tvirtino esantys ramūs dėl savo finansinės padėties, tuo tarpu tarp neturinčiųjų šeimos šis procentas buvo 43 proc.
M.Jundulo manymu, tokį aukštą visuomenės nesaugumo lygį reikėtų vertinti kaip gana svarbų ženklą ir politikams, ir verslui – nesaugiai besijaučiantys žmonės yra gana didelis stabdis ir ekonomikai, ir valstybės kūrybiniam bei intelektualiniam proveržiui. Nesaugi visuomenė nebus linkusi rūpintis bendra valstybės gerove.
