Teigiama, kad naujoji klientų identifikavimo programėlė „Smart-ID“ leis saugiau prisijungti prie elektroninės bankininkystės bei patvirtinti operacijas. Pasak specialistų, dabartinės kodų kortelės – nepakankamai saugios. Iš pradžių šiuo sprendimu naudosis SEB ir „Swedbank“ bankai, o vėliau prie jo gali prisijungti ir kiti.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt DNB banko atstovas spaudai teigė, kad nors šio projekto vystyme DNB aktyviai nedalyvauja, bet iniciatyvą palaiko. Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, diskusijose dar dalyvavo DNB ir Citadele bankai. Kadangi produktą teikia išorinė kompanija, kiekvienas bankas turės atskirai sukontaktuoti su kompanija ir įsigyti šią programėlę. Kiekvienai įmonei ar bankui bus nustatoma skirtinga sistemos kaina pagal klientus ir kitus kriterijus.
Planuojama, kad nauja identifikavimo priemonė Lietuvos rinkai bus pristatyta 2017 m. pirmąjį ketvirtį. Šiuo metu programėlę jau galima parsisiųsti, tačiau bankinių operacijų atlikti dar negalėsite.
Ši identifikavimo priemonė papildys jau kitas esančias, tad didės pasirinkimo laisvė. Programėle bus galima ne tik atlikti kasdienes bankines operacijas, bet ir pasirašyti elektroninius dokumentus. Be to, programėlė nebus papildomai apmokestinama, o ir bankinių kortelių kol kas nesiruošiama naikinti, nes jos vis dar plačiai naudojamos.
Tiesa, neatmetama galimybė, kad jei programėlė išpopuliarės ir bankai pastebės, kad kodų kortelių nebereikia, jos bus panaikintos.
Mobilią aplikaciją sukūrė Estijos informacinių technologijų kompanija „SK ID Solutions“. Programėlė kainavo mažiau nei 2 mln. eurų, bet į ją vis dar investuojama.
Programėlės veikimo principas panašiausias į mobilų parašą
Išmaniąją programėlę galima rasti „AppStore“ ir „Google Play“. Parsisiuntus į mobilųjį telefoną ar planšetę ir atsidarius programėlę reikia užsiregistruoti – įvesti telefono numerį, el. paštą. Tuomet vartotojas pasirenka banką, šalį ir kokiu būdu save identifikuos. Pavyzdžiui, kodų kortele, PIN kodų generatoriumi, el. parašu ar m. parašu. Sukuriamas prisijungimo vardas, laikinas slaptažodis ir įvedamas reikalaujamas slaptažodis iš kodų kortelės ar kitos identifikavimo priemonės.
Viską patvirtinus programėlė pasiūlys arba sugalvoti savus naujus du PIN kodus, arba įsiminti automatiškai pasiūlytus. Toks dviejų kodų sprendimas priimtas dėl saugumo. PIN1 – keturių skaitmenų kodas, naudojamas kliento identifikacijai, PIN2 – penkių skaitmenų kodas bankinėms operacijoms ir dokumentų tvirtinimui.
„Norint naudotis „Smart-ID“ reikia tik išmanaus telefono ir bet kokio interneto ryšio. Įsidiegus programėlę ir sukūrus savo paskyrą, iškart galima pradėti naudotis. Mes esame atviri daugeliui vartotojų ir skirtingiems rinkos dalyviams. Šiandien susitelkiama į bankinį sektorių, tačiau jis tikrai ne vienintelis“, - sako „SK ID Solutions“ vadovas Kalev Pihl.
Saugumui užtikrinti, jei PIN kodas bus surinktas 3 kartus neteisingai, paskyra bus užblokuota 3 valandoms. Jei po to dar 3 kartus bus suvesta neteisingai, paskyra užsiblokuos 24 val., tačiau trečiuoju nesėkmingu bandymu kortelė bus užblokuota visam laikui. Jei paskyra užsiblokuos, ją reikės ištrinti ir susikurti naują.
Paskyrą bus galima koreguoti ne tik mobiliuoju įrenginiu bet ir internetiniame portale.
Prognozuoja programėlės sėkmę
Patys bankai tiki šios programėlės sėkme, nes lietuviai yra imlūs naujovėms.
„Šiuo metu stebime rekordinį mobiliosios bankininkystės šuolį - per metus naudotojų skaičius išaugo beveik 100 proc. Išmaniosios banko programėlės naudotojams „Smart-ID“ bus itin patogi naujovė“, - sako „Swedbank“ Lietuvos vadovė Dovilė Grigienė.
Tuo tarpu SEB banko valdybos narys ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis teigia, kad pastebima, jog pastaruoju metu itin didėja klientų naudojimasis mobiliaisias įrenginiais.
„Slaptažodžių kortelių naudojimas sumažėjęs per pastaruosius du metus 15 proc., o auga mobilusis parašas. Tai ir parodo, kad reikia patogumo - nesinešioti kortelių, generatoriaus. Viską turėti mobiliajame telefone. Tikimės, kad tai ir nacionaliniu lygmeniu veikti galėtų“, - teigia V. Žagūnis.
Programėlės kūrimą inicijavo Lietuvos bankas
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas naujienų portalui tv3.lt anksčiau komentavo, kad būtent Lietuvos bankas įpareigojo komercinius bankus rasti bendrą sprendimą dėl prisijungimo prie elektroninės bankininkystės, jog nebereikėtų naudoti kodų kortelių, kurios, anot specialistų, yra nepakankamai saugios.
„Pasirodė ECB rekomendacijos ir mes jas įteisinome kaip reikalavimą Lietuvoje, siekdami, kad žmonių mokėjimai būtų saugūs. Tik, kai bus šimtaprocentinis pasitikėjimas, rinka augs. Bankams tai reiškia, kad reikia naujų sprendimų. Šiuo metu rastas tarpinis sprendimas, kai didieji bankai pasirinko seną kodų kortelę ir papildomai siunčiama trumpoji žinutė. Tačiau tai tik tarpinis būdas, kuris brangus patiems bankams. Rastas vieningas sprendimas reiškia, kad jis bus pigesnis ir efektyvesnis bei žmonėms idealiai patogus.
Lietuvoje tikrai žmonės turi ne vieną ar ne dvi bankų sąskaitas. Viename banke vienas kodų generatorius, kitame – kitas. To nereikia. Toje pačioje Skandinavijoje užtenka turėti vieną banko išduotą identifikavimo priemonę ir tu gali į bet kokį banką patekti“, – apie sistemos kūrimo priežastį anksčiau pasakojo M. Jurgilas.
EIB 2015 metais paskelbė naujas saugesnių mokėjimų internete gaires. Pagal šias gaires Lietuvos bankas sukūrė griežtesnius saugumo reikalavimus, įsigaliojusius praėjusių metų pradžioje. Dėl jų buvo sustiprintas saugumas, naudojant kodų korteles.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai norėdami rasti naują el. identifikacijos sprendimą suformavo darbo grupę ir inicijavo galimybių studiją, siekdami įvertinti technines galimybes ir pasiūlą rinkose. Neradus techninio sprendimo, kurį būtų galima naudoti iškart, buvo paskelbtas atviras konkursas IT įmonėms, kurios galėtų tokį įrankį sukurti. Pasiūlymus pateikė 11 IT įmonių iš įvairių šalių. Po išsamios analizės paslaugos tiekėju buvo pasirinkta Estijos įmonė „SK ID Solutions“. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su Estijos viešuoju sektoriumi, teikia sertifikavimo paslaugas įvairioms įmonėms visame pasaulyje.
Atviras sprendimas, kuris taps kvalifikuotu el. parašu
„Smart-ID“ techniškai atitinka visus reikalavimus, kurie šalyje taikomi kvalifikuotam el. parašui. Įmonė numato netrukus kreiptis dėl nacionalinio sertifikavimo ir suteikti „Smart-ID“ kvalifikuoto parašo statusą. Tai reiškia, kad šis įrankis ateityje galėtų būti plačiai naudojamas ir privačiojo, ir viešojo sektoriaus įmonių. K.Pihl teigimu, dėl savo saugumo ir patogumo „Smart-ID“ gali prisidėti prie bendro el. paslaugų populiarinimo ir skaitmeninio progreso šalyje. Naudotis „Smart-ID“ gali įvairios įmonės. Pavyzdžiui, šiuo įrankiu jau naudojasi interneto sprendimų įmonė „Estina“ savo dokumentų pasirašymo portale.
S. Kropo teigimu, šio įrankio sukūrimas ir įdiegimas – bene pirmas ryškus bankų tarpusavio bendradarbiavimo ir partnerystės su Fintech industrijos atstovais pavyzdys. Jis parodo, kad finansų sektorius geba sėkmingai reaguoti į besikeičiančią aplinką ir priima jos keliamus iššūkius.
