Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepripažįsta, kad realios pensininkų pajamos susitraukė. Vis dėlto užsimena, kad jau rudenį Vyriausybė gali imtis naujų priemonių pensininkų padėčiai gerinti.
Tuo metu paramos organizacijos įspėja, kad artimiausiu metu gali gerokai išaugti skurstančių asmenų skaičius.
Pensijų ir kainų augimas
Birželio mėnesį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė 482,7 euro. Tai yra 16,7 proc., arba 69 eurais daugiau nei buvo 2021 m. birželį, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.
Tuo metu Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2022 m. birželio metinė (2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. birželiu) infliacija sudarė 21 proc.
Jai daugiausia įtakos turėjo degalų ir kuro, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, daržovių ir kt. kainų padidėjimas.
Oficiali statistika rodo, kad senatvės pensininkų namų ūkiuose būtiniausios išlaidos (maistui, būstui, vandeniui, elektrai, kurui, sveikatai ir transportui) sudarė 77,2 proc. visų vartojimo išlaidų.
Senatvės pensininkai jau pernai maistui skyrė 37,4 proc. vartojimo išlaidų, būstui, vandeniui, elektrai ir kurui – 21,7 proc. (į šias išlaidas įskaičiuotos ir kompensacijos būsto šildymui ir vandeniui), sveikatai – 12,4 proc. išlaidų.
Taigi, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad pensininkams kainų augimas yra didesnis nei oficiali infliacija visiems šalies gyventojams. Vadinasi, jų realios pajamos sumažėjo dar labiau nei, pavyzdžiui, vidutinį atlyginimą uždirbančių asmenų.
Žada daugiau priemonių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra linkusi sutikti, kad pensininkų realios pajamos mažėja.
Jos teigimu, pagal 2022 m. birželio mėn. Ekonominės raidos scenarijų, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 15,8 procento. Nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 liepos, vidutinė senatvės pensija padidėjo beveik 17 proc.
„Taigi 2022 metų pensijos didėjimas kol kas lenkia Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinę metinę infliaciją“, – komentuoja ministerija.
Ji taip pat pažymi, kad „pensijų didinimas nėra vienintelė priemonė pagyvenusių asmenų apsaugai nuo skurdo – būtina žiūrėti į visą priemonių visumą“.
Esą prie situacijos gerinimo prisideda visa eilė kitų valstybėje veikiančių mechanizmų, kurie pastaruoju metu irgi buvo pritaikyti didėjančios infliacijos situacijai – pvz., išplėstas kompensacijų už šildymą gavėjų ratas, nuo birželio padidėjęs valstybės remiamų pajamų dydis ir kt.
Ministerijos specialistai tiesiai neatsakė, ar, jų požiūriu, taip sparčiai augant kainoms, skurstančių pensininkų nedaugėja.
„Kalbame apie du iššūkius, vienas iš jų yra trumpalaikis, t. y. infliacija, kitas – ilgalaikis, tai yra santykinai didelis pagyvenusių žmonių skurdo lygis. Suprantame, jog tai yra ilgalaikė ir jau įsisenėjusi problema.
Pagyvenusių žmonių skurdo problemai spręsti jau buvo imtasi veiksmų: sukurtos ir mokamos vienišo asmens išmokos, nuo 2022 m. įsigaliojo nauja pensijų apskaičiavimo tvarka, 2022 m. šalpos pensijų bazė padidinta net dukart“, – nurodė ministerija.
Esą paskutiniai prieinami faktiniai skurdo rodikliai iliustruoja situaciją apie 2020 metais turėtas pajamas:
„Tad išvardintų priemonių poveikis pagyvenusių asmenų faktiniuose skurdo rodikliuose dar nėra matomas.“
Nepaisant to, artimiausiu metu planuojamos ir kitos svarbios priemonės, žada ministerijos specialistai. Kaip tokių priemonių pavyzdį jie įvardija minimalių pajamų studijos parengimą.
„Sugrįžtant prie įvardinto trumpalaikio iššūkio (infliacijos), planuojama, kad Vyriausybė rudenį formuodama biudžetą kartu apsvarstys, ar šiuo metu taikomos infliacijos pasekmių švelninimo priemonės yra pakankamos“, – komentuoja ministerija, bet ką konkrečiai darys Vyriausybė, neįvardija.
Su nerimu laukia rudens
Tuo metu ekspertai gyventojams pataria jau dabar veržtis diržus ir per daug neišlaidauti, nes laukia rekordiškai brangus šildymo sezonas, o ir ženklų, kad artimiausiu metu kainos pradės kristi, nėra
Brangymetis labiausiai palietė mažas pajamas gaunančias šeimas ir vienišus asmenis. Vargstantiesiems padedančios labdaros ir paramos organizacijos su nerimu laukia rudens, nors jau dabar fiksuojamas gerokai išaugęs pagalbos prašančiųjų skaičius.
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, kad palyginti su praėjusiais metais, „Maisto banko“ paramą gaunančių žmonių skaičius išaugo 17 tūkst., neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių.
„Seniau rėmėme 143 tūkst. stokojančiųjų, šiuo metu – beveik 170 tūkst. Vasaros laikotarpiu naujų prašymų sulaukiame mažiau. Tikėtina, kad kaimuose gyvenantys ar sodus turintys žmonės patys užsiaugina maisto, taip pat renka miško gėrybes, tačiau ruduo visuomet mūsų organizacijai būna ypač sunkus. Šiais metais su dar didesniu nerimu laukiame rudens“, – teigia M. Petronytė.
Pasak „Maisto banko“ atstovės, kasmet rudens laikotarpiu sulaukiama daugiau naujų pagalbos prašymų. Tai labai sunkus laikotarpis vaikus auginančioms šeimoms ar vienišiems tėvams, kuriems reikia paruošti savo atžalas į mokyklas, darželius – reikalingos ne tik mokyklinės priemonės, bet ir šiltesni drabužiai.
Dar viena kategorija žmonių, kurie dažniausiai susiduria su skurdu – senjorai, ypač tie, kurie gyvena vieni ir neturi artimųjų, galinčių jais pasirūpinti.
„Išaugus komunaliniams mokesčiams jie dažniausiai priversti rinktis – maistas ar komunaliniai mokesčiai, komunaliniai mokesčiai ar vaistai“, – pastebi M. Petronytė.
