Žemdirbiai neramiai seka orų prognozes. Ypač tie, kurie jau yra nukentėję nuo šalčių ir gavę draudimo išmokas, – draudikai juos nubaudė brangesniu draudimu. Po dvejų iš eilės nuostolingų metų, kai masiškai iššalo žiemkenčiai, draudikai kelis kartus padidino įmokas ir pakeitė draudimo sąlygas. Tokie pokyčiai nuo draudimo paslaugos atbaidė pasėlius draudusius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves.
Drausti neapsimoka
„Miegame tikrai neramiai, nes neapdraudėme žieminių pasėlių“, – sakė Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės direktorius Henrikas Braškys. Jis pripažino, kad gausėjančios gamtos stichijos gali visiškai pražudyti žemdirbių triūsą ir sužlugdyti ūkį, todėl pasėlių draudimas gali išgelbėti nuo bankroto. Tačiau pernai bendrovė savo žiemkenčių neapdraudė.
Iš pradžių H.Braškys tarstelėjo, kad pasinaudoti draudimo paslaugomis dėl įtemptų darbų nespėjo. Tačiau vėliau pripažino, kad svarbiausia priežastis – neįkandamos draudimo įmokos. Norint apdrausti apie 1 100 ha žieminių javų ir rapsų, bendrovei būtų tekę pakloti apie 400 tūkst. Lt.
Pasėlių iššalimo rizikos draudimas Voniškių žemės ūkio bendrovei itin pabrango todėl, kad ji jau yra gavusi draudimo išmokas už iššalusius pasėlius. „Labai blogai, kad ūkininkai ir bendrovės, kurių pasėliai nukentėjo nuo šalnų, baudžiami didesnėmis įmokomis. Taip draudikai tik atbaido klientus“, – įsitikinęs H.Braškys. Bendrovės vadovas pabrėžė, kad ūkis neatsisakys vasarinių pasėlių draudimo. Mat jų regione dažnos krušos, bemaž kasmet neaplenkiančios voniškiečių laukų. „Per pastaruosius penkerius metus tik 2011-aisiais išvengėme ledų“, – prisiminė H.Braškys.
Išmokos negelbėjo
Orų prognozių pro ausis nepraleidžia ir Biržų rajone ūkininkaujantis Henrikas Bertulis. Jo pasėliai nedrausti, tad tenka pasikliauti gamta. Biržietis, kaip ir kiti javų augintojai, meldžia sniego, nes jei paspaustų šalčiai, pliki žiemkenčiai pražūtų.
„Šįkart susilaikiau ir nedraudžiau žiemkenčių. Ir pernai, ir užpernai jie nukentėjo nuo šalčių, tačiau gautos draudimo išmokos negelbėjo. Štai pernai daugiau ar mažiau apšalo visi mano žieminiai kviečiai, tačiau draudikai kompensavo tik už tą plotą, kur pasėliai buvo visiškai iššalę. Taigi, netekau 30 proc. derliaus, o išmokos gavau tik už 10 proc.“, – aiškino H.Bertulis.
Ūkininkas yra gavęs draudimo išmokas, tad jam žiemkenčių draudimas taip pat pabrango. „Tokiomis sąlygomis drausti nepalanku: įmokos darosi pernelyg brangios. Be to, sąlygos tokios, kad vien žiemkenčių draudikai nedraudžia, – reikia drausti ir vasarinius pasėlius“, – sakė augalininkystės ūkio savininkas.
Išgąsdino žalos dydis
Pasak Lietuvoje pasėlių draudimo paslaugas siūlančios vienintelės vokiečių draudimo kompanijos „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko, įvertinusi patirtus nuostolius dėl iššalimo, bendrovė prieš metus padidino vidutiniškai nuo 1,8 iki 2,5 karto draudimo įmokų tarifą žieminiams javams ir rapsams. Labiausiai įmokų dydis išaugo patyrusiesiems žalą.
„Per penkerius metus dėl iššalimo mes išmokėjome 5,5 karto daugiau išmokų nei gavome įmokų. Štai 2011 m. įmokų buvo apie 8 mln. Lt, o išmokų – 54 mln. Lt. Tai rodo, kad mes pigiai draudėme ir toliau taip drausti negalime“, – draudikams nepalankius skaičius pateikė A.Navickas.
Pabrangus žiemkenčių draudimui, kone penktadaliu sumažėjo žiemą draudžiamų pasėlių plotai – nuo 110 tūkst. ha 2010–2011 m. iki 24 tūkst. ha 2011–2012 m. Tiesa, pernai rudenį apdraustų žieminių kviečių ir rapsų plotas padidėjo iki 51 tūkst. ha, o draudimo bendrovės prisiimta rizika – 112 mln. Lt. Nuo iššalimo pasėlius apdraudė per 200 žemdirbių, o pernai tokiomis draudimo paslaugomis pasinaudojo 160 žiemkenčių augintojų.
„Šiek tiek pagerinome draudimo sąlygas: jei apdrausti žieminių augalų pasėliai iššąla, už nepanaudotas rizikas draudėjui grąžiname 20 proc. sumokėtos įmokos“, – pastebėjo A.Navickas. „VH Lietuva“ vadovas žadėjo, jog žiemkenčių draudimo įmokos gali sumažėti, jei ir šiemet žieminiai pasėliai stipriai nenukentės. Praėjusi žiema buvo gana palanki pasėliams žiemoti, todėl žalos dėl iššalimo buvo nedaug.
„Lietuvoje buvo daugiau sniego. O, pavyzdžiui, Lenkijoje iššalo 1,7 mln. ha pasėlių, Vokietijoje – 700 tūkst. ha. Anksčiau vokiečiai to nepatirdavo“, – apie gamtos netikėtumus pasakojo A.Navickas.
Jis viliasi, kad pavasarį vasarinius pasėlius draus daugiau žemdirbių. Mat pabrangęs yra tik iššalimo rizikos draudimas, kitų rizikų draudimo įmokų tarifai liko nepakitę. Pavasarį kviečių hektaro draudimas vidutiniškai kainuoja apie 30–50 Lt, rapsų – apie 70–100 Lt.
Daugiau tikisi iš biudžeto
A.Navickas įsitikinęs, kad draudžiant žieminius pasėlius valstybė turėtų prisiimti didesnius įsipareigojimus. Dabar iš valstybės biudžeto padengiama 50 proc. draudimo įmokų. Tačiau pabrangus draudimo įmokoms, buvo nustatyta maksimali valstybės kompensuojama suma už hektarą.
„Iššalimo rizika labai didelė. Mes priversti didinti kainą, tačiau ji per didelė žemdirbiams. Todėl valstybė turėtų padidinti kompensaciją. Juk pasėliai – vienintelis verslas, kuris yra „po atviru dangumi“ ir labai priklauso nuo gamtos“, – samprotavo draudimo bendrovės vadovas.
A.Navicko manymu, iš valstybės biudžeto galėtų būti kompensuojama iki 70–80 proc. iššalimo rizikos draudimo įmokų. Kai kuriose kitose ES šalyse žemdirbiai sulaukia panašių kompensacijų už draudimo įmokas, o kai kur jų visai nenumatyta. Yra valstybių, kur tam naudojamos ES paramos lėšos. Tačiau tada taikomos griežtesnės draudimo sąlygos: ūkis išmokas gauna, jei patiria ne mažesnę kaip 30 proc. žalą.
Draudikai kritikuoja įvestus apribojimus kompensuojant draudimo įmokas žemdirbiams. „Tiems, kurie nori apsidrausti didesnei sumai ir yra patyrę žalą, valstybės kompensacija už draudimo įmokas gali būti tik 18 proc. Kad gautų didesnes valstybės kompensacijas, žemdirbiai rinkosi mažesnes draudimo vertes. Pernai 40 proc. visų apdraustų javų buvo apdrausti mažiau nei 1 000 Lt už hektarą. Tai menka draudimo apsauga“, – aiškino A.Navickas.
Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovų, nenustačius apribojimų valstybės kompensuojamai sumai už pasėlių hektarą, draudikų įkainiai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nuolat didėti.
Pritartų privalomajam draudimui
Dėl gamtos stichijų vis daugiau nuostolių patiriantys žemdirbiai svarsto, kaip geriausia apsisaugoti nuo tokių rizikų. Vieni linkę patys taupyti nelaimių atvejams, kiti įsitikinę, kad be pasėlių draudimo neįmanoma išsiversti.
„Draudimo bendrovė gal ne 100 proc. padengia patirtus nuostolius, bet suteikia galimybę išgyventi ir nebankrutuoti. Matome, kad gamtos stichijos pridaro vis daugiau bėdų. Galima prarasti viską, ir nebus iš ko pradėti naują gyvenimą“, – samprotavo H.Braškys.
Dėl krušų ir šalnų daug nuostolių patyrusios bendrovės vadovas pritartų privalomajam pasėlių draudimui. „Jei draustųsi kur kas daugiau žemdirbių, įkainiai būtų mažesni, ir visi ramiau gyventume. Nebūtų įtampos tarp draudikų ir ūkininkų“, –įsitikinęs Voniškių žemės ūkio bendrovės direktorius. Anot jo, ir žemdirbiai, ir draudikai turėtų pasistengti, kad būtų išnaudotos ir valstybės, ir ES biudžetų galimybės padedant išgyventi patyrus didelių nuostolių dėl stichinių nelaimių.
Komentaras
Briuselis nubrėžė ribas
Vygantas Katkevičius , Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius
2012 m. draudimo įmokoms kompensuoti biudžete buvo numatyta 12 mln. Lt. Šiemet bus padengiama pagal poreikį: kiek bus apdrausta pasėlių, tiek bus kompensuojama įmokų. Valstybė padengia 50 proc. pasėlių draudimo įmokos, bet neviršijant nustatytos maksimalios sumos kiekvienai pasėlių rūšiai. Jei draudžiami pasėliai įvertinami labai didele verte, tenka mažesnė nei 50 proc. kompensacija. Padidinti ją iki 75 proc. negalima, nes ES reglamentuoja ir nacionalinę paramą. Mums leista kompensuoti tik 50 proc. draudimo įmokų. Yra siūlymų ne tik pasėlių draudimui, bet ir kitų rizikų valdymui skirti lėšas iš kaimo plėtros programos. Tačiau tuomet reikėtų atitikti ir ES keliamus reikalavimus – būtų draudžiama tik nuo stichinės nelaimės, kai patiriama daugiau kaip 30 proc. nuostolių didelėje teritorijoje.
Vida TAVORIENĖ