„Hay Group“ atliktas Europos aukščiausio lygio vadovų atlyginimų tyrimas rodo, kad šiais metais didėjo aukščiausio lygio vadovų atlyginimų kintami priedai. Tyrimo duomenimis, didžiausiųjų įmonių aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo pokytis visoje Europoje buvo 1,2 proc. mažesnis už infliaciją.
Belgijoje, Rusijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje atlyginimai vadovams augo labiau nei infliacija. Tyrimo metu paaiškėjo, kad bazinis aukščiausių vadovų atlyginimas didžiosiose Europos įmonėse vidutiniškai sudaro tik iki 40 proc. viso atlyginimų paketo. Kitą dalį sudaro trumpalaikiais ir ilgalaikis skatinimas, o tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, jis tesiekia apie 25 proc. viso atlyginimo paketo.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 257 iš 500 didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją Europos įmonių (pagal „Financial Times“ sudarytą sąrašą), parodė, kad aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo realioji vertė daugelyje Europos valstybių krito. Aštuoniose iš 11 šalių bendrovės tai kompensavo vėl pradėdamos mokėti kasmetines pinigines premijas ir taip didindamos bendrąjį atlyginimą.
„Daug kas tikėjosi, kad bankų krizė ir sunkmetis kardinaliai pakeis vadovų atlyginimus. Tačiau šis scenarijus nepasiteisino – daugelyje šalių, nepaisant ekonominės situacijos visas jų atlyginimo paketas išaugo“, – sakė „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.
Pasak jos, kintami priedai prie fiksuoto atlyginimo buvo didinami peržiūrėjus įmonių tikslus. Įmonės sumažino minimalią ribą, nuo kurios pradedami skaičiuoti ir išmokėti įvairūs priedai, kad vadovai matytų realias galimybes įgyvendinti jiems iškeltus tikslus, o aiškūs tikslai motyvuotų imtis jų realizavimo. Daugelis įmonių nemažino išmokų dydžio už pasiektus rezultatus – jos mokėjo tokio pačio dydžio kintamus priedus kaip ir prieš sunkmetį.
„Daugelio įmonių akcininkai teigė, kad būtų neteisinga, jei vadovams būtų paliekamos tokio pat dydžio premijos ir kintama atlyginimų dalis, todėl ji buvo koreguojama atsižvelgiant į konkrečios įmonės situaciją. Pavyzdžiui, jei kintamos vadovų atlyginimo dalies schema buvo nustatyta, kai akcijų kainos buvo nukritusios, o vėliau joms išaugo, vadovas būtų gavęs neužtarnautą pelną ir dėl to premijas reikėtų atitinkamai sumažinti. Šiuo scenarijumi vadovavosi daugelis įmonių“, – sakė N. Songinaitė.
Lietuvoje vadovai geriau apmokami negu kitose Baltijos šalyse
Pernai „Hay Group“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad bazinis aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimas Lietuvoje yra 11 proc. didesnis nei bendrai visa Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka, Estijoje – 3 proc. mažesnis, o Latvijoje – 9 proc. mažesnis. Visas atlyginimas, įskaitant išmokėtas premijas bei priedus, taip pat yra aukščiausias Lietuvoje – jis 12 proc. didesnis, Estijoje 1 proc. mažesnis, o Latvijoje 9 proc. mažesnis nei bendra trijų šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka.
„Šiais metais atliekamas tyrimas parodys, kaip pagal aukščiausiųjų vadovų atlygį išsirikiuos visos trys Baltijos šalys. Praėjusiais metais aukščiausio lygio vadovų atlyginimai labiausiai augo Estijoje (2,8 proc.), Lietuvoje – 0,8 proc., o Latvijoje sumažėjo 2,1 procento“, – sakė N. Songinaitė.
