Buvęs ekonomistas teigė radęs skaičiavimo klaidas ir paruošė savo metodiką, kurios, jo teigimu, niekas negali nuginčyti, tačiau kol kas ir neketina jos pripažinti. Pasak vyriškio, jis gina ne tik savo paties, bet ir visų, kurie naudojasi centralizuotu vandens šildymu, interesus.
„Pažeidžiama žmonių valia, teisėti jų reikalavimai. Juk žmogus turi teisę pasirinkti apmokėjimo būdą ir metodą. Pažeidžiamas vienas iš Konstitucijos straipsnių, kad valstybė gina vartotojų interesus. Tai tikrai liečia visus karšto vandens vartotojus. Bet todėl ir nesprendžiamas šis klausimas. Jei tik vienam namui tai būtų, tai seniausiai būtų išsprendę. Bet aš vis tiek įsitikinęs, kad tiesa nugali“, – teigia VKEK į teismą padavęs Vytautas Mileris.
Daugiabučiuose sunaudotas šilumos kiekis fiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu, o namo gyventojai apmoka visą šilumos kiekį, suvartotą pastate.
VKEKK teigia, kad vadovaujantis V. Milerio siūlymais, nebūtų įgyvendintas Šilumos ūkio įstatyme numatytas reikalavimas paskirstyti visą pastate suvartotą šilumos kiekį, kai name yra sutvarkyta karšto vandens apskaita.
Jei bent vienas kaimynas netinkamai deklaruoja suvartotą karšto vandens kiekį, tas nepaskirstytas suvartojamas šilumos kiekis priskiriamas prie cirkuliacijos, t.y. gyvatuko mokesčio ir išdalinamas visiems to daugiabučio vartotojams.
Dėl šios priežasties, vyras reikalauja taikyti kitokį apskaičiavimo metodą, kuriuo sumažėtų kilovatvalandžių skaičius, už kurį moka gyventojai.
„Praeitų metų prasidėjus IV ketvirčiui šilumos šildymui paaiškėjo, kad vėl neteisingai skaičiuojama šiluma karšto vandens pašildymui. Kreipėmės į visas valstybines institucijas nurodydami vėl neteisingą skaičiuotę, kuri jau buvo išspręsta. Paaiškėjo, kad kaip anksčiau minėta skaitkliukas buvo nuimtas du kartus. Nuo šių metų sausio 1 d. šilumos ūkio įstatymui pakeitus tam tikras nuostatas, vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi kompetencijos nagrinėti šituos klausimus. Tokiu atveju beliko kreiptis į aukščiausias instancijas.
Esminis prašymas taikyti atskirą šilumos paskirstymą 4c variantą, kuriuo išsprendžiami visi neteisingi pažeidimai nustatant galutiniame rezultate gyvatuko kainą. Juk pašildomas visas vanduo pagal pastato įvadinį prietaisą, o tuo tarpu įvertinamas tik deklaruotas karštas vanduo gyventojui. Tokiu atveju susidaro skirtumas tarp viso faktiškai pašildyto vandens ir deklaruoto krašto vandens. Ir pažeidžiant šilumos ūkio įstatymo straipsnį perkeliama, kaip nepaskirstytas vanduo į karšto vandens cirkuliacines sąnaudas, taip vadinamo „gyvatuko“ vardu. Sąžiningai deklaravę turi apmokėti nesąžiningai deklaravusių mokesčius. Mes siūlome jų metodą patobulinti. Nustatėme, kad šiluma ir geriamo vandens pašildymas turi būti įvertintas pagal įvadinio šilumos apskaitymo prietaisą. Be to, neteisingai taikoma karšto vandens paskirstymo koeficientai skirtingai butuose. Kenčia viršutinių aukštų gyventojai. Atitinkamai pakeitėm tą paragrafą, kad koeficientai netaikytini ir vadovautųsi ne didesniu kaip 160 kWh gyvatuko sąnaudomis“, – su savo pozicija supažindina V. Mileris.
Skundas atmestas dėl nesusipratimo
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė, kad skundą patenkina tik iš dalies. Panaikintas VKEKK sprendimas dėl šilumos paskirstymo metu atlikto derinimo, o kitoje dalyje skundas atmetė, nes teismui pritrūko duomenų – byloje nebuvo pateikta, jog pareiškėjas įgaliotas atstovauti butų savininkus ir komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus. Esant šioms aplinkybėms VKEKK raštas dėl šilumos paskirstymo metodo derinimo yra laikytinas neteisėtu ir teismas jį panaikina, informuoja teisėja.
Komisija namo gyventojų sutikimo reikalaudavo Komisijos specialistams atlikus individualaus šilumos paskirstymo metodo ekspertinį vertinimą, prieš teikiant jį tvirtinti Komisijos posėdyje, nes dažnu atveju pateiktas metodo projektas po pastabų yra koreguojamas, teigia VKEKK.
Teismas nieko nepasisakė dėl Komisijos sprendimo nederinti šio individualaus šilumos paskirstymo metodo teisėtumo. VKEKK išplatintame pranešime aiškino, kad vyriškis buvo parengęs šilumos paskirstymo metodą, kuriame siūlė nepriklausomai nuo pastato karšto vandens sistemos ypatumų visiems name esantiems butams taikyti vienodus cirkuliacijos normatyvus, kas neužtikrintų kitų gyventojų teisėtų interesų, taip pat nebūtų įgyvendintas Šilumos ūkio įstatyme numatytas reikalavimas paskirstyti visą pastate suvartotą šilumos kiekį, kai name yra sutvarkyta karšto vandens apskaita.
Per mėnesį gali būti rašomas apeliacinis skundas, kurį tikrai senolis rašys.
„Reikia pridurti, kad šiuo atveju, gyventojų prašymas patvirtintas parašais. Aš įgaliotas jų reikalus šilumos klausimais ginti. Šiais metais prieš pusantro mėnesio buvo suorganizuotas susirinkimas ir surinkti parašai. Tačiau dokumentas buvo pristatytas tik bylos nagrinėjimo proceso eigoje“, – sako V. Mileris.
