Meteo.lt pranešama, kad pavasario pradžios sąlyginių datų yra kelios.
„Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis) , mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).
Na, o hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį“, – rašoma įraše feisbuke.
Štai pagal ką hidrometeorologai skirsto pavasarį
Pranešama, kad žiemos pabaiga ir pavasario pradžia ateina tada, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 laipsnių.
„Lietuvoje vidutiniškai (1991–2020 m. vidurkis) tai įvyksta kovo 11 d., prasideda ankstyvasis pavasaris (kartais dar vadinamas vandens pavasariu). Per šį laikotarpį visiškai ištirpsta sniegas ir ledas, pamažu išeina iš žemės įšalas, patvinsta vandens telkiniai.
Po ankstyvojo seka tikrasis (arba žaliasis) pavasaris. Tai įvyksta vidutinei paros oro temperatūrai perkopus 5 °C ribą (vidutiniškai balandžio 7 d.). Šio laikotarpio metu gamtoje daugėja žalių atspalvių: vėl sužaliuoja žolė, pražysta ankstyvosios gėlės, tačiau medžiai dar būna be lapų.
Vidutinei paros oro temperatūrai perlipus 10 laipsnių (vidutiniškai – balandžio 29 d.) prasideda daugumos augalų intensyvus vystymąsis – vėlyvasis pavasaris. Dėl gausaus žydėjimo kartais šis laikotarpis vadinamas žiedų pavasariu.
Galiausiai, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia per 15 °C, ateina vasara. Tai vidutiniškai įvyksta birželio 4 dieną“, – rašo Meteo.lt.
Taigi, iš to galima padaryti išvadą, kad pavasaris Lietuvoje vidutiniškai trunka ne 92 (kalendorines), o „tik“ 85 dienas.
„Vis dėlto, visos paminėtos datos yra tik vidutinės. Skirtingais metais perėjimai įvyksta vis kitu metu. Šiais laikais pastebima tendencija, jog tiek pavasaris, tiek vasara dažnai prasideda bent truputį anksčiau“, – pabrėžiama pranešime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
