Nemaža dalis arklienos į Italiją nuo nepriklausomybės atgavimo laikų keliauja būtent iš Lietuvos. Pirmieji šio verslo ėmėsi arklininkai ir šalia žirgų sporto buvusieji. Vežti į Italiją ar Vokietiją žirgus pardavimui tapus nuostolinga veikla, imta vežti žirgus skerdimui. Vėliau iš arklienos ėmė pelnytis ir apsukrūs perpardavinėtojai. Kadangi auginti arklius mėsai – nuostolinga, o iš pavienių ūkininkų beveik nebeliko, ką supirkti, arklienos perpardavinėtojų taikiniu tampa pigiai aukcionuose išparduodamas valstybinis turtas.
Vieni gelbėja, kiti iš to pelnosi
Pernai garsiai nuskambėjo badu marintos per 100 arklių bandos gelbėjimo iš ūkininko Algio Alfredo Kaušakio operacija. Valstybiniame Sartų žirgyne Žirgų globos asociacijos (ŽGA) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) dėka atsidūrę arkliai, kurių didžioji dalis – žemaitukai, atsigavo. Laimei, šiemet teismas nusprendė, kad arkliai oficialiai atimami iš A. A. Kaušakio ir tampa valstybės nuosavybe. Artimiausiu metu ketinama arklius parduoti – pavieniui arba aukcione.
Tačiau džiaugsmas greitai tapo nauju rūpesčiu – apsaugoti žemaitukų bandą nuo arklienos supirkėjų. „Skerdyklos moka 2-3 Lt už kilogramą. Už vidutinio dydžio arklį mokama 1000-1500 Lt. Dažniausiai aukcionuose pradinės kainos būna žemesnės, taigi tokie aukcionai yra patraukli galimybė perpardavinėtojams užsidirbti“, - sakė ŽGA direktorius Darius Okunevčius.
Vasario pradžioje vykęs Vilniaus raitosios policijos aukcionas, kuriame parduoti į pensiją išleisti policijos žirgai, buvo vienas sėkmingiausių. ŽGA iniciatyva buvo aktyviai informuota apie tikrąją žirgų būklę, galimybes, todėl aukcione dalyvavo nemažai laikyti žirgus savo reikmėms suinteresuotų žmonių ir žirgų pradinės kainos pakilo keletą kartų, todėl žirgai nebuvo patrauklus grobis arklienos supirkėjams. „Šis aukcionas parodė, kad viešumas yra geriausias būdas užkirsti kelią perpardavėjams“, - sakė D. Okunevičius.
Anot jo, dabar Lietuvos laukia nekasdienis išbandymas – parduoti daugiau nei 100 iš A. A. Kaušakio konfiskuotų žirgų, kurių didelė dalis – žemaitukų veislės. „Viliamės, kad valdžia nenuspręs eiti lengviausiu keliu ir visas procesas bus viešas bei skaidrus“, - sakė ŽGA atstovas. Pažymėtina, kad žemaitukai yra pripažinti kaip saugotina veislė ir yra įtraukti į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą.
Teorija graži, realybė – kiek kitokia
Kol kas prekyba arklienos dešromis ir kumpiais Lietuvoje neiškėlė kojos iš turgaviečių. Tačiau šiais produktais jau ėmė domėtis kavinės, vyninės ir restoranai.
Lietuvoje yra 2 perdirbimo įmonės gaminančios produktus su arkliena, taip pat yra keletas tokiais produktais prekiaujančių įmonių. Legaliai arklieną šalyje superka 7-9 įmonės. Visi kiti arklienos perpardavinėtojai superka šiuos gyvūnus be registracijos dokumentų, ignoruoja reikalavimą, kad arklys ar žirgas ūkyje turi būti laikytas ne mažiau kaip pusmetį. Nelegaliai supirkti gyvūnai vėliau parduodami legaliems perdirbėjams, o tarpininkai gauna neblogą pelną.
VMVT tvirtina, kad visa maisto grandinė yra griežtai kontroliuojama: sekama, iš kokio ūkio gyvūnas atvežtas į skerdyklą, kaip jis pateko į minėtą ūkį, tikrinama ūkinių gyvūnų registracija, jų laikymo, šėrimo, gydymo sąlygos, netgi gerovės reikalavimų laikymasis transportavimo metu. Skersti leidžiama tik kliniškai sveikus gyvūnus. Amžiaus apribojimų arkliams nėra, tačiau pagrindiniai pirkėjai – italai pageidauja jaunų gyvūnų.
VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška Balsas.lt sakė, kad kiekvieną į skerdyklą atvežtą arklį apžiūri veterinarijos gydytojas, tikrina jo sveikatos būklę (temperatūrą, pulsą, kvėpavimo dažnį, gleivinių būklę, išskyras ir kt.), esant įtarimui dėl sveikatos, atliekami išsamesni tyrimai ir tik po jų rezultatų leidžiama skersti.
Tačiau su arklienos perpardavinėtojais susiduriantys asmenys liudija ką kitą.
Superka bet ką, iš bet kur
Vienkiemyje su tėvais ūkininkaujantis Vytautas Šlepikas arklius nuo skerdyklos gelbėja savo iniciatyva. Pasak jo, arklienos supirkėjai žiūri tik į pelną ir į gyvūnų būklę neatsižvelgia. „Jaučiu silpnybę, prisirišimą žirgams nuo vaikystės. Esu atsidavęs jiems. Kadangi gyvenu kaime, kiek galiu, globoju“, - sakė jaunas vyras.
Jis yra priglaudęs ne vieną kumelingą kumelę, suluošintą ristūnę, kurią pagydęs perleido kitiems žmonėms, taip pat ligotą kumelę. Visi šie žirgai būtų atsidūrę skerdykloje. „Kai tik sužinau apie tokius atveju, stengiuosi išgelbėti. Ypač skaudu, kai į skerdyklą papauola gyvūnas, kuris nešioja kitą gyvybę, - pasakojo V. Šlepikas, kuris nemenkai kainuojančius arklius išperka už savo lėšas. - Supirkėjai perka bet kokius – jaunus, suluošintus, ligotus, visokius. Kai kurie perka kaip pašarą šunims.“
Ūkininkas sako, kad dažnai pardavėjai naudojasi situacija ir uždarbiauja. „Būna, kad piktybiškai užkelia kainą. Mėsai parduoda už 1500 litų, o kai nuvažiuoji pirkti kaip sau – gelbėji gyvūlį nuo peilio, pakelia kainą iki 2000 litų“, - sakė V. Šlepikas.
Ant stalo patenka seni ir ligoti?
Specialiai auginančių arklius mėsai Lietuvoje yra vos vienas kitas ūkininkas, nes tai – nuostolingas verslas. Auginti arklius specialiai mėsai neapsimoka, nes tektų laukti 3-5 metus. Auginimo išlaidos per šį laiką sudarytų 4500-6000 litų, tačiau ne visi arkliai užaugtų iki 900-1000 kilogramų svorio – tokio amžiaus arkliai sveria vidutiniškai 600 kilogramų.
Tačiau, anot Telšių rajone įsikūrusio jojimo klubo „Žirgų takas“ savininkės Eugenijos Redeckienės, vis dar atsiranda tokių ūkininkų, kurie augina arklius mėsai bet kaip, neprižiūrėdami jų, net negydydami. Dažniausiai supirkėjai iš ūkininkų, žirgynų pusvelčiui surenka nereikalingus, nesuvaldomus, senus, ligotus, nuvarytus arklius ir juos eksportuoja.
Kad į maisto pramonę patenka toli gražu ne pačių sveikiausių, geriausiomis sąlygomis gyvenusių arklių ar žirgų mėsa kelia įtarimą dar vienas faktas. Kaip Balsas.lt sakė G. Čereška, prieš metus Europoje kilęs taip vadinamas „arklienos“ skandalas buvo susijęs visų pirma su informacijos klastojimu ir vartotojų apgaudinėjimu, kurio esmė – brangesnės jautienos pakeitimas pigesne arkliena, o parduodant produkto ženklinimo etiketėje nurodant, kad sudėtyje yra jautiena.
Tiesa ta, kad arklienos rinkos kaina yra kur kas didesnė už jautienos ir toks gudravimas neturėtų prasmės, jei arkliena būtų perkama kokybiška.
Skerdžiama vis mažiau
Lietuvoje per 2014 m. sausio-vasario mėnesius paskersti 298 arkliai. Didžioji dalis arklienos išvežta į Italiją. Per paskutnius 5-6 metus arklių skerdienai Lietuvoje gerokai sumažėjo: anksčiau vienas didžiausių arklienos perpardavinėtojų kasmet supirkdavo per tūkstantį arklių, dabar – iki 100.
VMVT duomenimis, per praėjusius metus iš Lietuvos į Italiją buvo išvežta daugiau kaip 626 tonos, į Latviją – daugiau kaip 6 tonos arklienos. Po kelis šimtus kilogramų šios mėsos gaminių nukeliavo į Estiją, Švediją, Jungtinę Karalystę. Kasmet paskerdžiama vis mažiau arklių: 2010-aisiais – 2250, 2011 m. – 1939, 2012 m. – 1887.
