Kiekvienais metais Lietuva netenka tiek gyventojų, kiek jų yra Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose.
Emigracijos kreivė, kuri praėjusių metų pabaigoje jau leidosi žemyn, šiemet vėl šovė aukštyn. Svetur jau išvyko daugiau nei
36 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir grįžtančiųjų srautai didėja. Emigrantai teigia, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje rasti nuolatinį darbą – lyg laimėti loterijoje.
Nuolatinis darbas – aukso vertės
Rimvydas iš Kauno jau seniai savęs nevadina kauniečiu. Į Norvegiją jis išvyko prieš 7 metus. Visą tą laiką savo gyvenimą jis vadina sūpuoklėmis. „Juoda, balta, juoda, balta. Pastovumo labai trūksta“, – pasakojo vyras, šiuo metu gyvenantis Trondheime ir jau seniai neturintis nuolatinio darbo. Su Lietuva jį sieja nebent tai, kad Tėvynėje yra likę du vaikai iš pirmosios santuokos.
Išsiskyręs jis po poros metų rado, kaip pats sako, gyvenimo moterį, bet iškelti vestuvių Norvegijoje neturi už ką. „Norvegijoje viskas brangu. Uždirbti gali, bet didžiąją dalį pinigų tenka sumokėti už būsto nuomą ir įvairiausiems mokesčiams“, – pasakojo Rimvydas.
Grįžti į Lietuvą vyras neketina, nors ir Trondheime iki šiol nerado nuolatinio darbo. „Jei nemoki kalbos, normalaus darbo negausi. Jei bendrausi tik su lietuviais, galimybių rasti darbą dar labiau sumažės, beje, lietuvis lietuvį dažnai ir apgauna“, – pasakojo Rimvydas. Pasak jo, nemažai tautiečių, vos atvykusių į Norvegiją, tikisi taip gyventi, kaip gyveno ir Lietuvoje. „Kiek laiko gali gyventi apgaudinėdamas kitus, bet ilgainiui vis tiek įkliūsi ir Norvegijos mokesčių inspekcijai, ir kitoms tarnyboms. Čia geležinė tvarka, nors plika akimi to gal ir nepastebėsi“, – atviravo pašnekovas. Jis ir jo draugė vengia bendrauti su tautiečiais. Jiems būna gėda, kai lietuviai Norvegijoje garsėja vagystėmis ar net žmogžudystėmis.
Emigracija sulėtėjo
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu labiausiai populiarėjančios Lietuvos piliečių išvykimo kryptys – Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Airija. Daugiausia jų išvyksta į Norvegiją ir Vokietiją. Per devynis šių metų mėnesius iš šalies emigravo jau daugiau kaip
36,6 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai daugiau žmonių, nei gyvena Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose. Pernai per tą patį laikotarpį emigravo daugiau nei 44 tūkst. tautiečių.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, galima daryti išvadą, kad emigracija šiek tiek sulėtėja metų pabaigoje, t. y. spalį–gruodį. Tikėtina, kad šiemet emigravusiųjų bus maždaug 42 tūkst.
Pastebėta ir kita tendencija – vis daugiau lietuvių grįžta namo. 2011 m.
per 9 mėnesius į Lietuvą grįžo 11,4 tūkst. žmonių, o šiemet per tą patį laikotarpį grįžusiųjų skaičius išaugo iki 16,6 tūkst. Rekordiniu šių metų mėnesiu laikytina liepa, kai į Lietuvą grįžo daugiau kaip
2,6 tūkst. emigrantų.
Pernai daugiausia emigrantų grįžo iš Jungtinės Karalystės (6 385 Lietuvos piliečiai) ir Airijos (1 837 Lietuvos piliečiai). Panašiai tiek jų (1 171) grįžo ir iš Norvegijos, šiek tiek mažiau – iš Ispanijos (740) ir Rusijos (759). Šių metų duomenų Statistikos departamentas kol kas neskelbia.
Kylanti ekonomika skatina grįžti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Lygių galimybių skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Tekorius „Valstiečių laikraščiui“ siūlė atkreipti dėmesį, kad į Lietuvą imigruoja ne tik emigravę Lietuvos Respublikos, bet ir kitų šalių piliečiai. „Lietuvos piliečiai tam tikru laikotarpiu sudarė 80–90 proc. visų imigravusių asmenų“, – aiškino jis. Pasak A.Tekoriaus, SADM turi tik apibendrintus metų duomenis. „Bet kuriuo atveju migracijos tendencijos 2012 m., palyginti su 2011 m. ar su 2010 m., yra gana pozityvios, – tikino jis. – Lietuvos piliečių imigracijos į Lietuvą tendencijas galima sieti su sunkumais rasti norimą darbą užsienyje. Priimančių šalių politika ekonominio nuosmukio laikotarpiu užsieniečių įdarbinimo srityje paprastai būna griežtesnė ir pirmiausia įdarbinami savo šalies piliečiai.“
Pašnekovo nuomone, lėtai atsigauna ir Lietuvos ekonomika, o dėl šios priežasties esą darbo paieška ir gyvenimas Lietuvoje tampa patrauklesni, palyginti su kitais laikotarpiais. „Gerėjant Lietuvos ekonominiams rodikliams vis daugiau emigravusių piliečių norės grįžti į Lietuvą, bus ir mažiau norinčiųjų emigruoti“, – įsitikinęs SADM Lygių galimybių skyriaus vyriausiasis specialistas A.Tekorius.
Nelengva įsitvirtinti
Šiuo metu vienintelis teisės aktas, susijęs su emigracijos klausimais, yra „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. programa. Jos įgyvendinimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Joje kaip veiksmingiausios priemonės įvardijami įvairūs spaudos ir elektroniniai leidiniai bei nemokama psichologinė pagalba emigrantams.
Valstybės pastangas patys emigrantai menkai vertina. Tik apie
10 proc. nurodė, kad valstybės politika migracijos atžvilgiu yra veiksminga, o aktyvesnė politika paskatintų grįžti apie 30 proc. išvykusiųjų.
Viešosios politikos ir vadybos institutas (VPVI) yra atlikęs reprezentatyvias emigrantų apklausas. Jos atskleidė, kad beveik 40 proc. jau grįžusiųjų vėl svarsto apie išvykimą. „Ekonominė situacija Lietuvoje stabilizavosi, todėl tai – viena iš priežasčių grįžti, – pabrėžė VPVI tyrimų vadovė Dovilė Žvalionytė. – Bet yra ir kitas, grynai statistinės apskaitos aspektas. Vis daugiau žmonių deklaruoja išvykimą ir atvykimą dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.“ Vien todėl 2010 m. daug Lietuvos piliečių deklaravo išvykimą, nes nenorėjo, kad jiems būtų skaičiuojamas PSD.
D.Žvalionytė taip pat nesureikšmina kalbų, esą daug lietuvių grįžta neradę darbo svetur. „Tų grįžusiųjų nėra tiek daug, kaip mėginama pateikti. Žinoma, tokių asmenų yra. Pavyzdžiui, į Norvegiją lietuviai plūsti pradėjo ne taip seniai. Pirmoji emigrantų banga sunkiai, bet įsitvirtino, o antrajai tai padaryti yra gerokai sunkiau, nes dauguma darbo vietų jau užimta. Ir ne tik lietuvių“, – pasakojo ji.
2011 m. VPVI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią grįžusiųjų iš užsienio apklausą. Jos metu maždaug 40 proc. grįžusiųjų pabrėžė, kad juos grįžti paskatino sunkumai ieškant darbo, prastėjanti ekonominė situacija užsienyje, imigrantų diskriminacija užsienyje, sunkumai prisitaikant gyventi svetimoje aplinkoje. Vis dėlto svarbiausi grįžimo į Lietuvą veiksniai, kuriuos nurodė dauguma grįžusiųjų, – Lietuvoje likusi šeima ir artimieji bei noras gyventi savo kultūrinėje aplinkoje.
Manoma, kad per nepriklausomybės laikotarpį į užsienį emigravo apie 0,5 mln. Lietuvos piliečių. Tarpukariu emigracija buvo penkis kartus mažesnė.
Išvažiuoja stipriausieji
Vydas Gedvilas, Seimo narys
Lyginti emigraciją tarpukariu ir dabartiniais laikais nėra objektyvu. Juk pasaulis tapo globalus, globalizacijos procesai neišvengiamai veikia ir Lietuvą. Žmonės migruoja iš vienos valstybės į kitą. Tačiau reikia pripažinti, kad iš Lietuvos emigruoja pernelyg daug žmonių. Ekonomika patiria didžiulį nuostolį, nes išvažiuoja daug gabaus, stipraus jaunimo, o dirbančiųjų vis mažėja. Ką daryti? Manau, yra dvi priemonės. Pirma, būtina skatinti ekonomiką, ypač smulkųjį bei vidutinį verslą, sudaryti žmonėms sąlygas dirbti ir užsidirbti. Vertėtų taikyti įvairias mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, pirmuosius 2–3 metus visiškai neapmokestinti naujai įsteigtų įmonių. Kitas dalykas, kurį turėtume padaryti, – peržiūrėti švietimo reformą, nes dabartinė, kuri buvo įgyvendinta, neskatina jaunų žmonių studijuoti Lietuvoje. Išsimokslinimas tampa per brangus ir neretai ne toks kokybiškas, koks yra kitose valstybėse. Galiausiai reikia mažinti PVM būtiniausioms prekėms. Duonai, miltams ar cukrui Lenkijoje taikomas tik 5 proc. PVM tarifas, o pas mus jis – 21 proc. Net Anglijoje kai kurioms prekėms galioja nulinis tarifas, Vokietijoje jis – tik 7 proc.
Gena nemeilė
Dalia Teišerskytė, Seimo narė
Pasakysiu kaip moteris... Mūsų šalyje labai trūksta paprasčiausios pagarbos žmogui. Lietuvos piliečiai dažnai išvažiuoja ne todėl, kad neturi pinigų ir negali pakankamai nusipirkti maisto. Žmonės išvažiuoja, nes jie nesijaučia saugūs šioje valstybėje. Tokį įspūdį susidariau bendraudama su savo rinkėjais. Štai vienam žmogui trūko meniskas ir jis pamėgino užsirašyti pas gydytoją, o jam gydymo įstaigoje išdavė talonėlį, su kuriuo pas gydytoją jis pateks tik po mėnesio. Kaip žmogui išgyventi visą tą mėnesį skausmuose? Tai siaubinga. Mano vaikai užsiima smulkiuoju verslu. Jie ne kartą man yra sakę, kad, jei neturėtų vaikų, važiuotų iš šios šalies neatsisukdami, nes mažas žmogus Lietuvoje yra visiškai neapgintas. Esu įsitikinusi, kad už atžagarų, neatsakingą darbą pirmiausia turėtų būti baudžiami valdininkai, nes valdžios ir politikų nemeilė žmonėms – pernelyg didelė.
