Investavo dėl ekologijos
Geir Reiersen pabrėžia, kad energetika nėra pagrindinė jo vadovaujamos įmonės veiklos rūšis, todėl ir sprendimas investuoti į saulės jėgainę buvo priimtas ne tiek dėl būsimo pelno, kiek siekiant prisidėti prie pažangios Lietuvos iniciatyvos. „Žinoma, ir investicinės projekto sąlygos buvo patrauklios. Visgi, sprendimą investuoti lėmė tai, kad Norvegijoje „žaliosios“ technologijos yra labai vertinamos ir skatinamos, todėl nudžiugome, kad ir Lietuva pasuko šia kryptimi. Norėjome aktyviai dalyvauti procese - bent maža dalimi ir patys prisidėti prie šalies pažangos“, - teigia jis.
Verslininkas atskleidžia, kad investicijos į saulės jėgainę buvo vertinamos tik kaip „pirmasis žingsnis“ – įmonės biure jau buvo planuojamos tolesnės ženklios investicijos į „žaliuosius“ – gamtai draugiškus – procesus ir iniciatyvas. „Ir daugiau ekologiškų naujovių planavome įdiegti ir savo valdomuose pastatuose“, – užsimena vadovas.
Politikai įvarė šoką
Daiva Masiliūnienė, „Siva Scaninvestment“ vykdančioji vadovė Lietuvoje, prisimena, kad sužinojus apie politikų netikėtai pakeistus elektros (saulės energijos) tarifus buvo šokiruota – „nežinojau, kaip tai reikės paaiškinti norvegams – įmonės valdybai ir akcininkams“. „Noriu perduoti aiškią žinią – investuotojai iš Norvegijos dabar jaučia nepasitikėjimą Lietuva dėl įstatymų nestabilumo“, –tvirtina įmonės atstovė.
Primename, kad gaunant leidimus plėtoti saulės elektrines, investuotojams buvo žadamas 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas (elektrinėms iki 30 kW galios), tačiau, jau pradėjus investicijas į saulės elektrinių statybą, tarifas sumažintas iki 0,69 ct/kWh ir įsigalioja gavus leidimą gaminti elektros energiją.
Investuotojai pagrįstai tikėjosi, kad 1,44 Lt/kWh tarifas jiems galios 12 metų.
Vykdančioji vadovė apgailestauja, kad dėl neatsakingų politikų žingsnių apie tolesnes jos atstovaujamos įmonės investicijas šalyje negali būti nei kalbos – jos stabdomos. „Valdyba manęs klausia: kaip mes toliau galime vystyti veiklą, planuoti, investuoti šalyje, kurioje taip netikėtai gali būti pakeisti įstatymai“, – požiūrį paaiškina verslininkė.
Ką pasakys Norvegijos ambasadorius?
Daiva Masiliūnienė retoriškai klausia, kaip susiklosčiusią situaciją pakomentuotų Norvegijos ambasadorius, jei jo nuomonės apie galimybes verslui Lietuvoje pasiteirautų potencialūs investuotojai iš Norvegijos. „Mes net negalime prognozuoti, kokius plačius verslo sluoksnius ši informacija pasieks“, – atkreipia dėmesį vadovė.
Nors šalies teismuose ryškėja pirmieji ženklai, kad investuotojų iškeltas bylas dėl patirtų nuostolių gali laimėti valstybė, tai, anot Daivos Masiliūnienės, bus tik Pyro pergalė. „Padaryta didelė žala tarptautiniam Lietuvos – kaip investicijoms palankios šalies – įvaizdžiui. Netiesioginiai nuostoliai, kuriuos patyrė ir dar patirs valstybė, gali būti netgi didesni nei patirti investuotojų. Dėl to labai apmaudu“, – kalba verslininkė.
Bylos - „pamoka“ valstybei
Bendrovė „Siva Scaninvestment“ yra tarp tų šimtų šalies verslininkų, kurie nusprendė netylėti ir apskundė valstybės institucijas teismui dėl netesėtų lūkesčių ir patirtų nuostolių atlyginimo.
Geir Reiersen neslepia, kad į teismą kreipėsi ne dėl finansinių motyvų. „Taip norime užkirsti kelią, kad panašūs politikų veiksmai nesikartotų ateityje ir nebūtų žlugdomas verslas, jo iniciatyvos bei investicijos ir tarptautiniu lygiu kenkiama Lietuvos reputacijai“, – paaiškina jis.
Darius Bačinskas, bendrovės interesams atstovaujančios advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ teisininkas, teigia: „Valstybė turi tesėti pažadą, o žmonės turi pagrindą reikalauti, kad jiems būtų kompensuotos negautos pajamos bei sugrąžintas tas tarifas, kuris galiojo prieš įstatymo pakeitimą“.
