Giedrė Sankauskaitė
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija situaciją, kada pasienyje su Rusija vėžėjai praleidžia ne vieną parą eilėje, įvardija kaip katastrofišką ir jau teigia besižvalgantys kitų rinkų.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius Ekonomika.lt pasakojo, kad galvijų mėsoss į Rusiją yra eksportuojama žymiai daugiau negu kiaulienos.
„Kai buvo kiaulių maras – tai nepalietė galvijų mėsos, nes pastarosios išvežame daugiau nei kiaulienos“, – pasakojo E. Mackevičius. Asociacijos vadovas dabartinę situaciją, kada muitinėje ilgai užtrunka krovinių patikra, apibūdino kaip katastrofišką.
„Šiuo atveju katastrofiški padariniai yra pačios mėsos supirkimo kainoms, – apie pasekmes pasakojo E. Mackevičius. – Negalime iš ūkininkų nupirkti 2/3 mėsos“.
Bandant išspręsti keblią padėtį, galima pradėti galvoti apie kitas rinkas. Tačiau E. Mackevičiaus teigimu, naujų rinkų atidarymas – nėra paprastas procesas, trunkantis ilgai. Jo teigimu, jau galvojama ir apie kitas alternatyvas, tokias kaip – Vakarų rinka. Tačiau ir čia yra trukdžių.
„Vakarų šalys jau turi savo tiekėjus, – pasakojo E. Mackevičius. – Norint pasiūlyti konkurencingą kainą reiktų mažinti supirkimo kainą“. Pasak jo, supirkimo kaina sudaro apie 70 – 80 proc. viso produkto kainos.
Papildomos sąnaudos
VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko Vadimo Ivanovo pastebėjimu, atsižvelgiant į Rusijos muitinės ilgiau atliekamas lietuviškų krovinių patikrinimo procedūras, gyvūninės kilmės prekių eksportuotojams gali iškilti papildoma rizika arba papildomi kaštai. „Kadangi šių prekių galiojimo terminai yra pakankamai trumpi, prekės gali tiesiog sugesti“, – pastebi vyr. analitikas. Kaip Ekonomika.lt teigė V. Ivanovas, gabenant tokias prekes yra keliami atitinkami reikalavimai temperatūriniams režimams, o tai jau sukuria papildomas išlaidas „laukiant“, kol patikrinimo procedūros bus atliktos.
„Su panašiais iššūkiais susidurs ne tik gyvūninės kilmės prekes į Rusiją eksportuojančios įmonės, bet ir kitų prekių, kurių galiojimo terminai yra trumpi“, – kalbėjo V. Ivanovas.
Statistikos departamento duomenimis, bendras eksportas 2012 metais augo 30,4 proc. lyginant su 2011 metais, tačiau būtent gyvūninių kilmės produktų (į kuriuos įeina ir pienas, galvijų mėsa ir kiauliena) dalis bendroje eksporto struktūroje mažėjo labiausiai. 2011 metais ši produktų rūšis sudarė 7,1 proc., o po metų – jau 5,6 proc. viso eksporto.
VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko V. Ivanovo teigimu, tai yra natūralu, kadangi bendras prekių eksportas į Rusiją augo sparčiau nei gyvūninės kilmės prekių.
Vis dėlto, pasak V. Ivanovo, tokį lėtą, palyginus su kitomis prekėmis, augimą daugiausiai lėmė tai, kad 2012 metais buvo apribotas Lietuvoje užaugintų kiaulių eksportas į Rusiją.
„Tuo tarpu pieno produktų eksportas augo 11 proc.“, – pažymi V. Ivanovas. Sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra pasienyje su Rusija prasidėjo praėjusią savaitę – ketvirtadienį. Nėra kol kas žinoma tikslių sugriežtintos patikros priežasčių, tačiau neatmetami ir politiniai motyvai.
Statistikos departamento duomenimis, į Rusiją daugiausia 2011 ir 2012 metais buvo eksportuojama mašinų ir mechaninių įrenginių. 2012 metais tai sudarė 24 proc. viso Lietuvos į Rusiją eksporto. Antroje vietoje pagal eksporto apimtis – augaliniai produktai, jie 2012 metais sudarė 15,5 proc. viso Lietuvos eksporto į Rusiją.
