Vieną didžiausių įtakų augalijos ir augmenijos struktūroms pasaulyje daro klimatas. Mokslininkai nepailsdami kalba apie vis didėjantį dėl žmonių veiklos CO2 kiekį, kuris sukuria šiltnamio efektą. Žmogaus ūkinė veikla ir besaikis gamtos resursų naudojimas kenkia planetai, daro neigiamą įtaką ekosistemoms ir jų sudėtinėms dalims – rūšims, bendrijoms ir buveinėms. Gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais – daugelis gamtinių šalies ekosistemų taps pažeidžiamomis dėl klimato kaitos.
Iš tiesų klimato kaita vyksta jau ne vieną tūkstantį metų, vienos rūšys išnyksta, kitos – atsiranda, tačiau mokslininkai sunerimę, kad šiuo metu vykstantys procesai yra pernelyg greiti ir daug skaudesni gamtai. Pavyzdžiui, daugelis žuvų gali daugintis ir gyventi tam tikroje vandens temperatūroje, tačiau kintant klimatui tam tikrose vietose vanduo darosi aukštesnės nei tinkama temperatūros, kyla vandens rūgštingumas, todėl vandens gyventojai priversti palikti įprastus namus ir migruoti ten, kur vėsiau ir vanduo ne toks rūgštus. Kitaip tariant, žuvys plaukia į šiaurę.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys teigia, kad vandenynai vis labiau ir labiau tampa nepalankūs savo ekosistemoms, nes vanduo rūgštėja, didėja jo pH, kyla vandens temperatūra ir pradeda trūkti deguonies, todėl nenuostabu, kad rūšys priverstos migruoti į vėsesnius vandenis. Paskaičiuota, kad 2051-2060 metais žuvų ištekliai tropikuose sumažės 40-60 procentų, o vidutinėse platumose padidės 30-70 procentų.
Anot J. Kilpio, Šiaurės jūros skumbrės populiacija juda į vakarus, šios rūšies žuvies mažėja Europos Sąjungos (ES) teritoriniuose vandenyse, bet daugėja Islandijos ir Farerų salų ekonominėje zonoje. Tokia žuvų migracija 2010 metais įžiebė ginčus dėl teritorinių žvejybos kvotų.
Be to, pasak mokslininkų, per ateinantį šimtmetį temperatūrinio optimumo zonos pasistūmės 100 kilometrų planetos ašigalių link, todėl rūšys priverstos labai greitai keisti savo arealus, kad išliktų.
Australijos James Cook universiteto mokslinikai pristatė naują ataskaitą, kurioje sakoma, kad žuvys linkusios gyventi grupėmis – taip lengviau mokytis prisitaikyti, didėja išgyvenimo ir tinkamo augimo galimybės, paprasčiau gintis nuo plėšrūnų, tačiau dėl CO2 koncentracijos didėjimo ši žuvų savybė gali sutrikti. „Dėl tarpinių sezonų trumpėjimo ir temperatūros kaitos poslinkio nuo daugiamečio vidurkio, gali sutrikti vandens organizmų reprodukcija. Didžiausias poveikis gali būti ankstyvą pavasarį bei vėlyvą rudenį neršiančioms žuvims. Ženkliai vėluojant ar pernelyg anksti atėjus nerštą stimuliuojančioms temperatūroms, žuvys negali sudėti subrandintų ikrų ir prasideda pastarųjų rezorbcija, arba sudėti ikrai atsiduria inkubacijai nepalankiose sąlygose. Šilčiausiu metų laikotarpiu, maksimaliai vandens temperatūrai pakilus aukščiau įprastinių verčių, gali pradėti kristi šilto vandens netoleruojančiu žuvų jaunikliai bei kiti prie šaltesnio vandens prisitaikę vandens organizmai, ypač – jeigu kritiniu temperatūrų laikotarpis užsitęsia“, – sako Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos dr. Tomas Virbickas.
Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis pasakoja, kad pastebi, jog seklesniuose Lietuvos ežeruose vasara krenta seliavos yra ir kitų negatyvių reiškinių, pavyzdžiui, ligų plitimas, kurį taip pat skatina klimato kaita.
„Bendrai klimato pokyčiai skatins naujų, tam kraštui nebūdingų, ligų plitimą, tuo pačiu bus pakenkta ir kai kurioms žuvims, todėl žmogus neturėtų kištis į gamtą atveždamas kartu su naujom žuvim ir tas ligas, kurios tai šaliai nebuvo būdingas“, – sako dr. Egidijus Bukelskis.
Mokslininkas T. Virbickas pastebi, kad Lietuvoje jau buvo žuvų kritimų dėl pernelyg aukštos vandens temperatūros vasarą, pavyzdžiui, lašišinių žuvų jaunikliai didžiosiose upėse, seliavos ežeruose. „Taip pat neišneršusių žuvų kritimų dėl pernelyg vėluojančio pavasario – jau antrą pavasarį iš eilės kai kuriuose telkiniuose stebimas gana didelis lydekų kritimas. Tikėtina, kad krenta dėl pakitusių klimatinių sąlygų neišneršusios ir dėl ikrų rezorbcijos nusilpusios lydekos. Deja, tai nėra įrodyta, konstatuotas tik kritimo faktas“, – pasakoja dr. Tomas Virbickas.
Mokslininkai sutartinai teigia, klimato pokyčiai daro neigiamą įtaką gamtai ir jos gyventojams, todėl ES kuriamos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos ir poveikio pasekmių švelninimo strategijos, rengiamos veiksmų programos, kurios padės kovoti su globaliniu atšilimu.
