Nors stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas per porą metų sumažėjo perpus, o šiemet aptirpo dar trečdaliu, nelegalios alkoholio prekybos liūne skęstančius pirkėjus degtindariai bando prisivilioti naujais skoniais ir renkasi investicijas.
Krizę išgyvenanti šalies stipriųjų alkoholinių gėrimų pramonė per pastaruosius dvejus metus matė visko - akcizų didinimą, prekybos alkoholiu laiko ribojimą, nelegalios prekybos alkoholiu mastų augimą, su tuo susijusį gamybos apimties mažinimą, darbo savaitės trumpinimą ir darbuotojų atleidimą. Tačiau išgyveno.
Tai kone vienintelis gamybos sektorius Lietuvoje, kuris atsilaikė prieš bankrotų bangą, o siekiant išlaikyti vis siaurėjančią rinką šiuo metu didelis dėmesys skiriamas investicijoms į naujus produktus ir prekinę išvaizdą.
Pirkėjai niekur nedingo
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas primena, kad pernai ir šiemet etilo alkoholio akcizo tarifas buvo padidintas 35 proc., o šie sprendimai, jo įsitikinimu, padarė didelę žalą tiek valstybės biudžetui, tiek verslui, tiek vartotojams.
„Šiemet biudžete jau nesurinkta 87 mln. litų planuotų pajamų, alkoholio pardavimas per dvejus metus smuko kone perpus, nelegalaus alkoholio srautai vien per šį pusmetį padidėjo 4 kartus. Alkoholio vartojimo kultūra nepasikeitė, o pasislinko į šešėlį“, - padėtį dėsto L.Vilimas. Pasak jo, ši statistika dar kartą įrodo, kokia unikali yra Lietuva. Antai Skandinavijos šalyse alkoholio pardavimas sumažėjo vos keliais procentais, Estijoje - apie 5 proc., Latvijoje ir Lenkijoje - apie 15 procentų.
Asociacijos LŽ pateiktais duomenimis, Europos Sąjungos (ES) nustatytas minimalus etilo alkoholio tarifas (1898 Lt) yra 2,3 karto mažesnis už šiuo metu Lietuvoje nustatytąjį (4416 Lt). Oficialios statistikos duomenimis, vertinant stipraus alkoholio mažmeninę kainą pagal gyventojų pajamų lygį, iš visų ES šalių Lietuvoje ji yra viena didžiausių.
L.Vilimas, paklaustas, ką gamintojai daro, siekdami išlaikyti pirkėjus, teigia, jog į galutinę produkcijos kainą įskaičiuotą pelną verslas jau sumažinęs, kiek tik įmanoma. Pašnekovas pateikia pavyzdį: jeigu pusės litro talpos degtinės butelis kainuoja 18 litų, šią kainą sudaro: 9 litų akcizo mokestis, poros litų - pridėtinės vertės mokestis, o visa kita - savikaina ir maža dalis pelno.
„Todėl laviruoti kainomis galimybės jau nėra, belieka investuoti į prekių ženklo žinomumą. Verslas prisitaiko, gamintojai pradeda orientuotis į kokybę, nors ir sunku, bet pasirenka investicijas“, - sako jis.
Kvapios investicijos
Alkoholinių gėrimų gamybos bendrovė „Vilniaus degtinė“ į alyvuogių ir kavos aromatų praturtintus degtinės „Sobieski“ gėrimus investavo daugiau nei trečdalį milijono litų.
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, „Sobieski“ prekių ženklo skoninės degtinės 2008 metų birželį - 2009 metų gegužę užėmė 25,6 proc. visos skoninių degtinių rinkos. Gamintojai tikisi, kad kartu su naujaisiais gėrimais šios skoninės degtinės užims iki 5 proc. daugiau, t. y. apie 30 proc. rinkos.
„Tikimės, kad šie nauji mūsų bendrovės meistrų kūriniai bus įvertinti pirkėjų ir kartu padidins visos skoninių „Sobieski“ degtinių šeimos populiarumą“, - teigė „Vilniaus degtinės“ rinkodaros vadovas Juozas Daunys. Pasak jo, bendrovė nesivaiko madų ar vienadienio rezultato, todėl siekia sukurti ne tik autentiškus, bet ir kokybiškus produktus.
LŽ paklaustas, ar smunkant pardavimams bendrovei šios investicijos nebuvo per brangios ir kada laukiama jų atsiperkant, J.Daunys pažymi, kad tai buvo planuotos investicijos, nes „Sobieski“ degtinės pirkėjai jau yra pripratę, kad kas kiek laiko atsiranda naujas jų mėgstamo gėrimo skonis.
„Natūralu, kad iš pradžių šių skonių gėrimai bus populiarūs, vėliau jie bus keičiami naujais. Todėl net sunkmečiu neatsisakyta investicijų, kurios, planuojame, atsipirks ne ilgiau nei per metus“, - sako J.Daunys.
Pasak jo, reaguojant į krintančią pirkėjų perkamąją galią investicijos pristabdytos tik į brangių gėrimų asortimento plėtrą, nes šio segmento gėrimų pardavimas yra sumažėjęs 70-80 proc., o pirkėjus bus galima susigrąžinti tik tuomet, kai pradės gerėti bendra šalies ekonomikos padėtis.
Strategija - nauja išvaizda
AB „Stumbras“ į vieno gėrimo pakuotės atnaujinimą investavo apie 250 tūkst. litų. Bnedrovės gaminamas brendis „Gloria“, sunkmečiu pakeitęs prekinę išvaizdą, sulaukė didesnio populiarumo tarp pirkėjų. Prekė buvo atnaujinta metų pradžioje. Kaip skelbė bendrovė, atnaujinus brendžio išvaizdą, jo pardavimas kiekvieną mėnesį nuosekliai auga. Gamintojai mano, jog investicijos buvo teisingas strateginis sprendimas.
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2009 metų balandžio- gegužės mėnesiais AB „Stumbras“ atnaujintas klasikinis brendis „Gloria“ užėmė daugiau nei 13 proc. (pagal kiekinę išraišką) Lietuvos brendžio rinkos. Prieš metus šis brendis buvo atsiriekęs 9 proc. šalies brendžio rinkos. „Nielsen“ duomenimis, nuo 2008 metų birželio -liepos iki 2009-ųjų balandžio-gegužės, Lietuvos brendžio rinka krito net 15,5 proc. (skaičiuojant litrais). „Reiklūs vartotojai ir aštri konkurencinė aplinka verčia ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų išsilaikyti bei dar labiau sustiprinti savo pozicijas stipraus alkoholio rinkoje ir rasti naujų gerbėjų beveik nusistovėjusioje brendžio rinkoje“, - sako AB „Stumbras“ rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys. Pasak jo, pati šalies brendžio rinka, kuri iki 2009 metų ilgą laiką nuosekliai augo, krito dėl dviejų priežasčių - padidėjusių akcizų ir bendro Lietuvos ekonomikos nuosmukio.
Nerijus JASAITIS
