Savą naftos perdirbimo gamyklą turinčios Lietuvos gyventojai ir anksčiau už kurą mokėdavo daugiau nei aplinkinių šalių gyventojai. Tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis dar labiau padidėjo. Nepaisant sumažėjusių degalų pardavimo apimčių ir mažėjančių biudžeto pajamų iš akcizų, Finansų ministerija vakar pranešė, jog nesiūlys mažinti šių mokesčių.
Po to, kai Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija ėmė skambinti pavojaus varpais, kad dėl padidintų akcizų degalams ženkliai krito jų vartojimas, Finansų ministerija pasiaiškino ir išsiaiškino, kad dėl didesnių nei kaimyninėse šalyse degalų kainų kalti patys jų pardavėjai.
Pasienyje - tuščia
„Lenkijos pasienyje esančiose degalinėse praktiškai tuščia, tranzitinis transportas ten nebestoja. Tranzitiniuose keliuose dyzelino suvartojimas krito apie 50 ir daugiau procentų, kitur - apie trečdalį“ - sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Piltis pigesnio kuro į kaimyninę Lenkiją mielai važiuoja ir pasienio gyventojai.
Prieš mėnesį, įvertindama sausio mėnesio tendencijas, asociacija prognozavo, jog valstybė dėl kritusio degalų vartojimo į biudžetą šiemet nesurinks apie 162 mln. litų akcizo ir apie 60 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot M. Palijansko, prognozės, susijusios su vartojimo mažėjimu, pildosi.
Žinia, nuo šių metų sausio Lietuvoje įsigaliojo naujas akcizo mokestis degalams: benzinui jis padidėjo 34 proc., dyzelinui - 20 proc., o automobilinėms dujoms - 142 proc. Taip pat kilo ir PVM - nuo 18 iki 19 proc. Benzino akcizo tarifas šiuo metu net apie 20 proc. viršija minimalų Europos Sąjungos direktyvų nustatytą tarifą.
„Reikia grąžinti akcizus į ankstesnį lygį“, - išeitį iš susidariusios padėties siūlė M. Palijanskas.
Akcizai - nekalti
Tačiau verslininkų spaudžiama imtis priemonių šalies valdžia priėmė visiškai kitokį sprendimą.
„Finansų ministerija, planuodama papildomas 2009 m. biudžeto pajamas iš didinamų degalų akcizų, jau įvertino riziką, jog dėl ekonominės padėties pokyčių šalyje gali sumažėti degalų realizavimas, ir neketina siūlyti keisti degalams taikomų akcizų tarifų“, - rašoma vakar išplatintame ministerijos pranešime spaudai.
Jame taip pat teigiama, kad kainų skirtumus iš esmės lėmė zloto kurso kitimas lito atžvilgiu ir didesnės mažmeninės prekybos maržos Lietuvoje, o ne nuo metų pradžios padidintas akcizas.
„Per pastaruosius tris mėnesius Lenkijos zloto kursas lito atžvilgiu nukrito 22 proc., tai atitinkamai darė įtaką ir akcizų tarifų skirtumui. Be to, jau nuo šių metų pradžios Lietuvoje degalų kainos mažmeninėje prekyboje, atskaičius mokesčius, pastebimai išaugo palyginus su Lenkija ir Latvija. Analizė parodė, kad mūsų šalies mažmeninėje prekyboje taikomos didesnės maržos - apie 0,10 lito už litrą degalų palyginus su Latvija bei apie 0,20 lito už litrą benzino ir apie 0,30 lito už litrą dyzelino palyginus su Lenkija.
Dėl šių priežasčių, net ir sumažinus Lietuvoje šiuo metu benzinui ir dyzelinui taikomus akcizų tarifus iki 2008 metų lygio, dyzelino kaina Lietuvoje išliktų apie 0,22 lito už litrą didesnė nei Lenkijoje, atitinkamai benzino - didesnė apie 0,07 lito už litrą. Tuo tarpu valstybė netektų apie 360 milijonų litų planuojamų pajamų“, - tvirtina Finansų ministerija.
Šalies valdžios vizijos, kaip sumažinti degalų kainas, su akcizais nesusijusios. Dar praėjusią savaitę Seimo narys Kęstutis Glaveckas spaudos konferencijoje kalbėjo, kad degalinėms nesumažinus kainų, jas reguliuoti gali imtis valdžia. Esą Lietuvoje marža siekia 25-40 ct už litrą, o Lenkijoje - tik 14 ct. Pagal įstatymus šešiems mėnesiams Vyriausybė „galėtų uždėti reguliavimą 20 centų ribose“.
Yra ir kitų siūlymų - praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui dėl konkurencijos mažmeninėje degalų rinkoje skatinimo. „Mažeikių naftos“ dominavimą degalų rinkoje turėtų sumažinti importas per "Klaipėdos naftą".
„Klaipėdos nafta“ turi technines galimybes importuoti naftos produktus tanklaiviais per Klaipėdos naftos terminalą, tačiau tuo nebuvo naudojamasi", - planus dėstė Energetikos ministerija.
Beje, šiandien Klaipėdoje bendrovė „Mažeikių nafta“ organizuoja spaudos konferenciją, kurioje žada išdėstyti savo versiją apie produktų kainodarą bei galimybė sumažinti degalų kainas.
„Niekas neimportuos“
Mindaugas PALIJANSKAS, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas:
Dėl akcizų kainos pakilo 40-50 centų, o dabar Finansų ministerija sako, kad tai - ne esmė. Tai yra esmė - padidino akcizus, tai ir kainos pakilo. Zloto devalvacija yra atskira tema. Dabar benzino, suskystintų dujų akcizai yra netgi didesni už Europos Sąjungos direktyvų minimalų tarifą. Su niekuo nepasitarus, nediskutuojant priimami sprendimai, o paskui situacija susiklosto tokia, kad Lietuvoje niekas nepirks dyzelino. Tada ištraukia kažkokius skaičiavimus, kažkokias maržas ir paaiškėja, kad akcizas - ne esmė. Maržos visose šalyse yra panašios - tie patys degalinių tinklai, tie patys savininkai. Be to, niekas mūsų tokių duomenų neklausė, o be mūsų niekas to pasakyti negali. Sugalvojo, kaip prasimanyti pinigų, o kai paaiškėjo, kad jų nebus, ieško dabar kaltų. Ar taip valdžia turi elgtis? Dabar vėl svarstomas sprendimas, apsunkinsiantis sąlygas importuotojams - minimalų degalų atsargų kiekį ketinama padidinti iki 1000 tonų.
Siūlymas išnaudoti „Klaipėdos naftą“ - visiška nesąmonė. Vėl niekas neklausė, ar kas nors ką nors per tą „Klaipėdos naftą“ importuos. Šimtą metų visi žino apie „Klaipėdos naftą“, ir niekas neimportuos.
Įtaka - tik 5 proc.
Jurgis AUŠRA, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius
Krovinių vežėjams jau paskelbėme, kad techniškai naftos produktų importui mes esame pasiruošę. O ar turint galimybę atsivežti iš jūros sumažės degalų kainos? Su mūsų galimybėmis būtų galima spręsti apie 5 procentus problemos. Likę 95 procentai yra susiję su kitomis galimybėmis, pavyzdžiui, reikalavimu saugoti degalų rezervą.
Giedrė Norvilaitė
