Pastaruoju metu šalyje sparčiai kyla degalų kainos, tačiau palengvėjimo vairuotojų piniginei nežadama net ir po Naujųjų. Baugiausia, kad dėl to gali brangti ir kitos prekės bei paslaugos.Degalų kainų kilimą lėmė kelios priežastys. Bene svarbiausios jų – nestabilus JAV dolerio kursas ir smarkiai per pastaruosius porą metų išaugusios pasaulinės naftos kainos.
Vakar Panevėžyje įvairiose degalinėse litras populiariausio A-95 benzino kainavo daugiau nei 4 litus 30 centų. Dyzelino kaina kai kuriose degalinėse artėjo prie 3 litų 90 centų, o dujos kainavo daugiau nei 2 litus 20 centų.
Kada vairuotojai gali tikėtis šiokio tokio atokvėpio, nežinoma. Nors teigiama, kad prognozuoti naftos, o tuo pačiu ir degalų, kainas yra nepaprastai sunku ar net neįmanoma, tačiau kai kurie specialistai spėja, esą ne už kalnų tas laikas, kai už litrą benzino mokėsime ir po 5 litus.
Kaip tai atsilieps vartotojams? SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė mano, kad dėl degalų kainų šuolio labiausiai kils kitų energijos išteklių įkainiai. Deja, pirmiausia brangs šildymas, karštas vanduo. Juolab kad dabar šildymo kainas galima keisti kas mėnesį.
Aišku, įmonės nelinkusios iš karto kelti kainų ir kurį laiką amortizuoja patiriamas papildomas išlaidas, tačiau V. Tauraitė neatmetė galimybės, jog sezono pabaigoje už šildymą ir karštą vandenį visiems mums gali tekti mokėti brangiau. Išleidus daugiau pinigų komunaliniams mokesčiams, natūraliai liktų mažiau pinigų paslaugoms bei kitoms prekėms įsigyti.
Neturi kur dingti
Kiek dabar brangę degalai gali atsiliepti kitų prekių ir paslaugų kainoms, V. Tauraitės manymu, sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo to, kokią dalį jų savikainoje sudaro degalai. Tačiau ekspertė siūlė nesigąsdinti anksčiau laiko, mat degalų brangimas – gana trumpalaikis, savaitės ar dviejų dalykas. „Lietuvoje nėra tokia stipri paklausa, kad be atodairos būtų galima didinti kainas“, – priminė analitikė.
Ir išties – užvakar ir vakar jau buvo stebimas naftos kainos kritimas. V. Tauraitės manymu, staigaus naftos kainos šuolio neturėtų būti ir ateityje. Juolab kad visos krizės paveiktos šalys dar neklesti, naftos paklausa nėra tiek išaugusi, kaip kad ekonomikos atsigavimo metu. Tad pagrindo Lietuvoje degalams dar brangti iškart po 10–20 centų analitikė tikina kol kas neįžvelgianti.
Tiesa, dyzelinas brangs ir tuoj po Naujųjų, bet tik dėl to, kad Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi didinti akcizą.
Daugiau mokėti nenori
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius, kalbėdamas su „Panevėžio balsu“, stengėsi apskritai susilaikyti nuo bet kokių prognozių. Tuo labiau kad naftos kainų praktiškai neįmanoma prognozuoti – tai labai sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugybės veiksnių, pradedant jau minėtu dolerio svyravimu ir baigiant tokiu banaliu dalyku, kaip metų laikas.
Tačiau L. Vosylius patvirtino analitikus kalbant apie didėjančias kainas ir spėja, jog metų pabaigoje naftos barelis kainuos rekordiškai daug – 100 JAV dolerių vietoj dabartinių 89–91 dolerio. „Tokiu atveju benzinas Lietuvoje greičiausiai kainuotų penkis litus, – pripažino asociacijos prezidentas. – Bet aš, kaip vartotojas, tikiuosi, kad tai nepasitvirtins.“
Beje, nėra aišku, kiek dėl akcizo didėjimo nuo kitų metų brangs ir dyzelinas. Nors teigta, kad kaina turėtų pakilti 12 centų, tačiau dabar tuo pradedama abejoti.
Pasak L. Vosyliaus, kai buvo siūlomas minimalus dyzelino akcizas, verslininkai džiaugėsi. Mat Lietuva pasirinkimo neturi, o Vyriausybė galėjo nustatyti ir didesnį nei reikalauja ES. Taip nutiko su benzinu: jo akcizas yra 21 proc. didesnis, nei nustatytasis ES minimumas. Tad paskelbti apie tik 12 centų brangsiantį dyzeliną, anot L. Vosyliaus, gal buvo ir paskubėta – naftos kainos per tą laiką juk pakilo. „Situacija kardinaliai pasikeitė“, – konstatavo jis.
Reikėtų tobulesnių įstatymų
Niekam ne paslaptis, kad įsigyti degalų galima ir nelegaliai. Kiek jų parduodama visoje šalyje, niekas nežino. L. Vosyliaus teigimu, „šešėlio“ mastus galima tik nuspėti, paskaičiavus per dieną sieną su šalimis kaimynėmis kertančių automobilių skaičių: eksperto manymu, vidutiniškai vienas lengvasis automobilis bake įsiveža apie 50 l degalų, o sunkiasvoris transportas – apie 1000 litrų. Ir vargu ar visas šis gėris įsivežamas savo reikmėms.
„Skaičiai įspūdingi“, – neslėpė nuostabos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas, neslepiantis, jog nerimą kelia ir valdžios planai supaprastinti įvažiavimo tvarką su Baltarusija. Tuomet, L. Vosyliaus manymu, Lietuva prarastų dar daugiau. (Kitos šalys šią problemą yra išsprendusios teisės aktais – pavyzdžiui, Lenkija draudžia įsivežti iš Baltarusijos daugiau nei 200 l degalų.)
L. Vosylius pasidžiaugė, kad bent šaltuoju metų laiku iš Baltarusijos įvežamo dyzelino paklausa sumažėja – dėl rizikos vietoj arktinio parvažiuoti su paprastu. „Kai kurie vartotojai susiprotėjo, o kai kurie pasimokė, taisydami automobilius“, – sakė jis.
O kaipgi kalbos, kad dėl astronominių degalų kainų kalti jų pardavėjai? „Mūsų, mažmenininkų, pelno marža susitraukusi iki 6 procentų“, – tvirtino L. Vosylius ir aiškino, kad didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai valstybei – akcizas ir PVM. Kiek mažesnę dalį atsiriekia didmenininkai, o minėti 6 proc. jau lieka pardavėjams. Problema, pasak L. Vosyliaus, ta, kad didmenininkai lietuviams siūlo didžiausią degalų kainą, palyginti su šalia esančiomis šalimis.
Tiekėjas prognozuoja stabilumą
Bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Jacekas Komaras sakė, kad šiuo metu lietuviai benziną iš jų perka pigiau nei latviai. Jo teigimu, neseniai išleistame paskutinių kelių savaičių Europos Komisijos biuletenyje atsispindi, kad bendrovė benziną Lietuvoje pardavė keliais centais pigiau nei Latvijoje. Be to, priminė, kad Latvijos latas daug mažiau reaguoja į kurso pokyčius nei litas. Įtakos turi ir skirtingi mokesčių dydžiai.
J. Komaras teigė negalintis pasakyti, kiek gali trukti naftos brangimas, nes tai sudėtinga nuspėti. Jis priminė, kad metų pradžioje, kai analitikai prognozavo metų pabaigoje naftą kainuosiant po 90–100 JAV dolerių, niekas tuo netikėjęs.
Beje, pernai ir užpernai metų pabaigoje nafta pasaulinėje rinkoje taip pat brango, ir tai lėmė daugelis faktorių: tai ir šaltis, ir didesnis mobilumas prieš Kalėdas, ir kt.
Atstovo spaudai teigimu, jei nebus ypatingų pakitimų rinkoje, kaina stabilizuosis.
Pasiekė rekordą
Lietuviai už benziną daugiau nei 4 Lt moka jau seniai, o štai latviai rekordą pasiekė praėjusią savaitę. Tiesa, jie moka vis dar mažiau nei lietuviai. Praėjusią savaitę A-95 benzinas kai kuriose degalinėse Latvijoje kainavo 3,93 lito. Ankstesnis rekordas Latvijoje buvo užregistruotas 2008 metų liepos 23 dieną, kai litras A-95 markės benzino kainavo 3,88 Lt. Litro dyzelino kaina penktadienį pasiekė 3,93 Lt, o tai yra beveik 9 santimais mažiau nei 2008 metų liepą, kai litras dyzelino kainavo 4,34 Lt.
