Šiomis dienomis šalies degalinės patiria įvairiausių aktyvistų antplūdį: sąžiningiesiems vairuotojams rengiant simbolines akcijas, atkreipiančias dėmesį į sveiko proto ribas seniai pralenkusias degalų kainas, nesnaudžia ir degalų vagys.
Vakar klaipėdiečiai prisijungė prie simbolinės akcijos, kurios metu vairuotojai šalies degalinėse pilasi kuro už 1 litą.
Prieš savaitę Kaune pirmąkart įgyvendintas sumanymas išplito ir į kitus šalies miestus. Trikdydami įprastą degalinių darbą solidarūs vairuotojai tikisi atkreipti valdžios ir verslo atstovų dėmesį į kuro brangimo sukeliamas problemas.
Atsakomybė - ne jiems
Degalinių atstovai pilietinio entuziazmo apraiška - 1 lito akcija - nesidžiaugia. Anot bendrovės „Lietuva Statoil“ Rinkodaros departamento direktorės Daivos Jokšienės, akcijų organizatoriai turėtų atsižvelgti, kad tokiomis priemonėmis jie pirmiausiai trikdo ne degalinių, o kitų žmonių veiklą.
„Blokuodami galimybę įsipilti degalų, jie kliudo vykti į susitikimus, darbus, keliones. Degalinė yra skubančių, keliaujančių su tikslu žmonių sustojimo vieta. Taigi, blokuojant degalines, labiausiai kliudoma skubantiems, svarbiais reikalais keliaujantiems ir degalų pritrūkusiems žmonėms“, - sakė pokalbininkė.
Jos teigimu, situacija Lietuvos degalinių kainoraščiuose atspindi pasaulinės rinkos tendencijas ir mažmeninė rinka negali jų paveikti.
Klaipėdoje - padaugėjo
Anot bendrovės „Lietuva Statoil“ saugumo vadovo Rimanto Gineičio, kylant degalų kainoms, kuro vagysčių degalinėse šiek tiek padaugėjo, tačiau šios problemos mastas iš esmės nepasikeitė. Bėda ta, kad augant kainoms, atitinkamai didėja ir nuostoliai, bendrovės patiriami dėl vagysčių.
„Degalų vagysčių dažniau pasitaiko didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Vakarų Lietuvos regionas šiuo aspektu niekuo nesiskiria nuo kitų“, - sakė pokalbininkas.
Bendrovės „Lukoil Baltija“ degalinių saugos vadybininkas Arvydas Januška sakė, kad degalų vagysčių skaičius per metus svyruoja.
„Pavyzdžiui, dabar, vasarą, žmonėms traukiant į pajūrį, padaugėjo vagysčių Klaipėdos regione“, - teigė A. Januška.
„Vagia“ ir užuomaršos
Gelbsti tai, kad, pasak degalinių atstovų, dauguma vagysčių - smulkios. Beje, „Lukoil Baltija“ atstovo A. Januškos teigimu, didžiąją jų dalį sudaro netyčinės - kai žmogus per išsiblaškymą paprasčiausiai pamiršta susimokėti. Aiškinantis užuomaršų tapatybę, padeda degalinėse įrengtos vaizdo kameros.
„Degalų vagystės atveju automobilio numeriai fiksuojami ir ši informacija yra operatyviai paskleidžiama ne tik mūsų tinklo degalinėse, bet ir perduodama kitoms kompanijoms, prekiaujančioms degalais, bei policijai, - sakė R. Gineitis.
Jis tikisi, kad bendradarbiavimas tarp degalinių ir policijos bus sėkmingas ypač dabar, kai mūsų šalis prisijungė prie Šengeno erdvės ir Lietuvos pareigūnams tapo prieinami Europos Sąjungos duomenys. Šalių narių policija dalijasi informacija ir kartu tiria tokius nusikaltimus.
Padėtų užtvaras
Anot Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Albino Strumylos, uostamiestyje per savaitę įregistruojama 1-2 kuro vagystės iš degalinių.
„Jeigu verslininkai mums praneša apie visus įvykusius atvejus, yra pagrindo manyti, kad ši problema nėra labai didelė“, - sakė atstovas.
Jo teigimu, nustatyti nusikaltimų kaltininkus - sudėtinga. „Profesionalūs“ kuro vagys žino, kaip apsidrausti - jie suklastoja automobilių numerius, sukiodamiesi prie degalų automato, stengiasi, kad veido neužfiksuotų kamera.
Degalinių atstovų teigimu, problemiški ir tie atvejai, kai degalus vagia užsienyje registruotų automobilių savininkai. O vagysčių apimtys - įvairios: nuo 5 iki 50 litrų degalų.
A. Strumylos nuomone, be geros kokybės vaizdo įrašymo sistemos, degalinėms praverstų pakeliamasis užtvaras.
„Pastebėjęs, kad klientas mėgina išvažiuoti iš degalinės teritorijos nesusimokėjęs, operatorius galėtų distanciniu būdu nuleisti tokią tvorelę“, - svarstė pokalbininkas.
Valerija LEBEDEVA
