Debesys virš Lietuvos ekonomikos: „Pinigus, skirtus investicijoms, pravalgome tiesiog“

Didžiausi Lietuvos komerciniai bankai „Swedbank“ ir SEB anksčiau prognozavo, kad šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet nesieks 2 procentų, tačiau abiejų bankų ekonomistai gerina prognozes. Esą Lietuvai sekasi geriau nei anksčiau manė ekspertai. Dėl to šalies bendrojo vidaus produkto augimas šiemet esą turėtų viršyti 2 procentus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuva nukentės bene labiausiai visoje ES? Ekonomistai turi ir gerų, ir blogų žinių

Minimali alga Lietuvoje: planuoja keisti jos nustatymo tvarką – taip nedidės?

Įspėjimas Lietuvai: minimali alga didės, tačiau uždirbantys mažiausiai gali likti be darbo

Ekonomika augo labiau nei tikėtąsi 

„Labiausiai tai susiję su teigiamomis tendencijomis, kurias mes matome pirmą šių metų pusmetį: sparčiai atsigaunanti vidaus paklausa, namų ūkių vartojimas, bet taip pat, priešingai nei daugelyje euro zonos valstybių, ženkliai augančios pramonės apimtys“, – vardijo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Mūsų pramonė atrodo tikrai, tikrai labai neblogai. Tai yra stiprus pagerėjimas. Matome, kad pirmas pusmetis buvo gerokai geresnis negu tikėjomės. Labiausiai nustebino pramonė. Pramoninkai kartoja, kad sudėtingi laikai, kad yra sunku, bet, jeigu žiūrėsim į pirmą, antrą ketvirčius, pramonė buvo vienas iš tų pagrindinių veiksnių, kuris augo labiau, dėl ko ekonomika augo labiau nei tikėtasi“, – pabrėžė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Įdomu tai, kad kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje tendencijos atvirkščios. Ekonomistai ten prasčiau vertina ekonomikos augimo tendencijas. Lietuva iš lėto auga net tada, kai Vokietijos ekonomika stovi vietoje.

„Vokietija šiemet išlieka stagnacijoje, jos ekonomika neauga. Vokietijos pramonė yra nukritusi į žemiausią lygį nuo 2012-ųjų metų ir tik kitais metais mes tikimės, kad Vokietijos ekonomika galėtų paaugti vienu procentu, tai turėtų teigiamos įtakos Lietuvos eksportuotojams“, – tikino N. Mačiulis.

Ekonomistai akcentuoja, kad Lietuva nepaisant problemų pačioje Vokietijoje toliau sėkmingai į ją eksportuoja savo produkciją, pavyzdžiui, elektroniką ar metalo gaminius.

„Mes turim tuos sektorius, kurie eksportuoja į Vokietiją. Tuos kurie auga. Pavyzdžiui, turėjom tas vokiečių investicijas Kauno LEZ. Ir būtent yra metalo apdirbimo pramonė, kuri dirba su vokiečiais. Tos įmonės toliau auga. Jų eksportas labai padeda ekonomikai visai“, – teigė T. Povilauskas.

Perspėja apie pagrindines bėdas

Pačių pramonininkų atstovai per daug nedžiūgauja. Esą pagrindinės bėdos išliko.

„Reikia pripažinti, kad išaugę kaštai, pabrangusi energetika, pabrangę pinigų kaštai neduoda pramoninėms įmonėms dirbti visu pajėgumu, kas buvo iki šiol. Gali būti niuansų dėl tvaraus vystymosi. Nes šiandien mes pinigus, skirtus investicijoms, pravalgome tiesiog“, – tvirtino Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Verslas laukia geresnės prieigos prie kapitalo: kai bus galima skolintis pigiau. Ekonomistai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas šiemet bazines palūkanų normas mažins dar 2 kartus ir jos metų gale bus puse procentinio punkto mažesnės nei yra dabar.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.