Lietuvių kalboje vartojami du terminai – tarptautinis inovacija ir lietuviškas naujovė. Tikslinga būtų juos skirti pagal reikšmę: inovaciją reikia suprasti kaip procesą, o naujovę – kaip to proceso rezultatą (naujas produktas, nauja technologija, naujas gamybos ar vadybos organizavimo metodas).
Inovacijos ir inovacinės veiklos apibrėžimai
Mokslinėje literatūroje vieno inovacijos sąvokos apibūdinimo nėra, įvairūs autoriai pateikia išsamesnius arba kartais gana trumpus apibrėžimus. Pavyzdžiui, literatūroje yra pateikiamas toks inovacijos apibrėžimas: inovacija apskritai reiškia kompleksinį kūrimą, vystymą, visuotinį paplitimą ir efektyvų naujovių naudojimą įvairios žmonių veiklos srityse.
Siūloma inovaciją vertinti dviem aspektais: kaip reiškinį ir kaip procesą. Pirmu atveju inovacija yra bet koks tikslinis pakeitimas, kuriuo siekiama pakeisti tiriamo objekto būklę jį tobulinant. Antru atveju inovacija – tai procesas, apimantis tyrimą, rengimą, valdymą ir stabilų funkcionavimą.
Turint omeny, kad procesas yra veikla, tai inovacinė veikla – veikla, kurios tikslas mokslo tyrimų rezultatų ir išradimų panaudojimas siekiant išplėtoti ir atnaujinti gaminamos produkcijos (paslaugų) nomenklatūrą, tobulinti technologijas ir jų gamybą su tolesniu diegimu vidaus ir užsienio rinkose.
Japonijos vadybos sistemos specialistas Kunijoši Urabe dar 1988-iais metais pateikia tokį inovacijų apibūdinimą: “Inovacijas sudaro naujų idėjų generavimas ir jų įgyvendinimas naujų gaminių, procesų ar paslaugų, kurie sąlygoja tiek nacionalinės ekonomikos ir užimtumo didėjimą, tiek pelno didėjimą inovacijas diegiančiai kompanijai.”
Inovacijos sąvokos interpretavimas ir apibūdinimas
Anot Josepho Schumpeterio, inovacijos yra daugiau ekonominis nei technologinis reiškinys. Kad ir koks būtų technologinis atradimas, jis nebus laikomas inovacija, jei nelems ekonomikos ar grynojo pelno didėjimo. Tam, kad iš inovacijos įmonė galėtų gauti grynojo pelno, inovacija turėtų sukurti ir išlaikyti tam tikrą unikalų pranašumą, lyginant su vidaus ir tarptautinių rinkų konkurentais. Čia kalbama apie pelną, kurį sukuria inovacija, o ne kiti veiksniai.
Literatūroje esti užuominų, kad inovacija – tai antrepreneriškos vadybos instrumentas, padedantis pokyčius panaudoti kaip galimybę sukurti naujus verslus, produktus ir paslaugas, gauti didesnį pelną. Dėl inovacijų ekonominiai ištekliai transformuojami iš žemesnio produktyvumo lygio į aukštesnį, sukuriama naujų išteklių, užtikrinamas konkurencingumas.
Šiuo metu plačiai vartojamas šis, visus inovacijų tipus apibūdinantis, terminas: inovacijos – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus (Europos Komisija).
Kiekvienas inovacijų sąvokos variantas atskleidžia naujų inovacijų bruožų, suteikia naujų prasmių bei papildo tai, kas anksčiau dar nebuvo išsakyta. Pabrėžtina, kad inovacija visada yra aktualus reiškinys, turintis dinamišką prigimtį, dažnai konfrontuojantis su tuo, kas sena, ir griaunantis organizacijoje nusistovėjusias normas bei tradicijas.
Inovacijų sąvokos mitai ir stereotipai
Apibūdinant konkrečias inovacijas, kartais turimi galvoje tik nauji produktai ar naujos paslaugos. Tai klaidinga nuostata, nes tokia inovacijų samprata būtų pernelyg siaura. Žinoma, didelė dalis inovacijų yra sėkmingai pritaikyti išradimai, sukūrę naujus produktus ar paslaugas. Bet dažnai produktai tobulinami ar pritaikomi naujiems poreikiams tenkinti, jiems randamos naujos rinkos. Taigi nauji darbo metodai bei naujos rinkos irgi yra inovacijos.
Kartais neteisingai manoma, kad inovacija – tai visiškas originalumas, t. y. absoliučiai viskas, kas iki tol buvę nežinoma. Iš tikrųjų inovacija – tai seniai žinomi dalykai ir tik maža dalis esminių naujovių. Dažniausiai inovacija – tik mažas patobulinimas. Norint nuodugniau pažinti inovaciją, reikia ją susieti su veiklos sąvoka.
Pabrėžtina, kad svarbiausias kiekvienos veiklos, taip pat ir inovacinės, subjektas yra žmogus. Veiklos procese žmogus su kiekvienu daiktu sąveikauja ne kaip šiam daiktui svetimo poreikio ar tikslo reiškėjas, o atsižvelgdamas į to daikto prigimtį ir ypatybes. Jis išmoksta valdyti daiktą, padaro jį savo veiklos matu ir objektu, kartu tenkindamas savo ir visuomenės poreikius. O poreikiai savo esme yra savotiškas pažangos katalizatorius.
