Daugybę moterų „Sodra“ paskelbė skolininkėmis dėl vaikų išlaikymo – viešina jų vardus ir pavardes

Daugelį metų „Sodra“ skelbia skirtingus duomenis savo puslapyje atvira.sodra.lt. Čia galima sužinoti, kiek žmonių gauna įmokas ar išmokas, kokie jų dydžiai ir pan.

Tačiau ketvirtadienį paaiškėjo, kad „Sodra“ ėmė skelbti ir tai, ko skelbti tarsi neturėtų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Įmonės nuo rugpjūčio turės mokėti dėl karantino atidėtą skolą „Sodrai“

„Sodra“ skelbia, kada mokės pensijas ir kitas išmokas rugpjūčio mėnesį

Paskelbė, kas mokėjo didžiausius atlyginimus: čia uždirbo 17 tūkst. eurų ir daugiau

Pradiniame atvira.sodra.lt puslapyje yra aktyvi nuoroda, kuri vadinasi „Vieši įmonių duomenys“.

Ją paspaudus, iki šiol buvo galima sužinoti tik konkrečių juridinių asmenų informaciją – kiek jos turi darbuotojų, kokį vidutinį darbo užmokestį moka ir pan.

Tačiau dabar į paieškos laukelį suvedus, pvz., kokio nors miesto pavadinimą kilmininko linksiu arba moterišką vardą, sistema parodo moterų vardus ir pavardes su prierašu „vaikų išlaikymo išmokų permokų skolininkas“.

„Sodra“ kol kas nepakomentavo, kodėl ji pradėjo skelbti moterų vardus, pavardes ir jas viešai vadinti skolininkėmis. Tiesa, patikino, kad paskelbti duomenys jau esą yra šalinami.

Vaiko išlaikymo išmoka – išmoka vaikui, mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams.

Teisę gauti išmoką turi vaikas, kuris:

• ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba gauna tik dalį išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų;
• yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje;
• yra jaunesnis nei 18 metų;
• arba yra vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas.

Išlaikymo išmokos gali kreiptis vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko globėjas (rūpintojas).

Tokios išmokos dydis yra 82,8 euro (1,8 bazinės socialinės išmokos).

Jeigu žmogus vaiko išlaikymo išmokas gavo neteisėtai (kreipdamasis dėl išmokų skyrimo nurodė klaidingus duomenis, išmokos gavimo laikotarpiu nepranešė apie skolininko vaikui mokamą išlaikymą ir pan.), jis privalo jas grąžinti.

Neišgalint grąžinti visos neteisėtai gautos vaiko išlaikymo išmokų sumos iš karto, ją galima grąžinti dalimis per ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Jeigu pareiškėjas neteisėtai gautų vaiko išlaikymo išmokų sumų negrąžina, jos iš jo išieškomos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ar teismine tvarka.

Papildyta 13:55 val.

Šiuo metu viešai paskelbti moterų vardai ir pavardės nėra matomos. Tačiau vis dar nėra aišku, kiek jų galėjo nutekėti į viešumą ir apskritai, kodėl taip nutiko.

Papildyta 16:14 val.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo apgailestaujanti dėl „Sodros“ sistemoje įvykusios klaidos, dėl kurios  dalies asmenų duomenys kurį laiką galėjo būti prieinami „Sodros“ interneto svetainėje. 

Pasak ministerijos, „Sodra“ skubiai ėmėsi veiksmų, kad nebūtų galimybės peržiūrėti šiuos duomenis, – šiuo metu jie nėra prieinami. 

„Sodra“ nedelsiant pradėjo vidaus tyrimą, kuriuo bus išsiaiškintos visos šio incidento aplinkybės.  Laikydamasi visų būtinų procedūrų, „Sodra“ apie šį įvykį informuos Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pranešimus išsiųs ir gyventojams, kurių duomenys laikinai galėjo būti prieinami.

Valstybinė duomenų inspekcija informavo, kad į portalo užklausą dėl nutekintų duomenų atsakys per 20 darbo dienų.

Papildyta rugpjūčio 5 d.

„Sodrai“ incidentą pakomentavo taip:

„Klientų asmens duomenų konfidencialumas „Sodrai“ yra nepaprastai svarbus. Darbe taikome aukščiausius standartus užtikrindami asmens duomenų saugumą, laikomės nustatytų procedūrų bei etikos principų. Todėl labai apmaudu, kad net ir dedant dideles pastangas, įvyko šis incidentas. Tai nebuvo tyčinis veiksmas, o programinės įrangos nesklandumas. 

Sužinoję, operatyviai pašalinome galimybę prieiti prie duomenų ir pradėjome vidinį tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti šio įvykio priežastis ir kitas svarbias aplinkybes. 

Apie įvykį informavome Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuriai pranešime taip pat apie tyrimo rezultatus.“

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija incidentą pakomentavo taip:

„Informuojame, kad asmens duomenys gali būti viešai skelbiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 straipsnyje.

Kitaip tariant, duomenų valdytojas (SODRA) privalo įvertinti, kokiu tikslu ir kokia apimtimi yra būtina viešai skelbti asmens duomenis, pavyzdžiui, toks reikalavimas gali būti nustatytas teisės akte, kuris taikytinas duomenų valdytojui, tokiu atveju duomenų valdytojas turėtų teisę viešai skelbti informaciją tokiame teisės akte nurodyta apimtimi. Jei teisės aktu konkreti apimtis nėra nustatyta, duomenų valdytojas turi laikytis duomenų kiekio mažinimo principo (įtvirtinto BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte), reikalaujančio asmens duomenis tvarkyti (įskaitant viešą skelbimą), tik tuo atveju ir tik tokia apimtimi, kiek tai yra proporcinga tvarkymu siekiamam tikslui. Sprendžiant, kokia apimtimi tam tikri asmens duomenys skelbtini viešai, turi būti įvertintos pasekmės, kurias sukels toks asmens duomenų tvarkymas. Pažymėtina, kad asmens duomenys paskelbti viešai tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų (jei nėra taikomos prieigas ribojančios priemonės), t. y. ne tik tiems asmenims, kurie galbūt turi teisėtą interesą tokius asmens duomenis gauti. Atsižvelgiant į tai, turi būti įvertinta, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti viešai neskelbiant asmens duomenų, išskyrus, kai viešas skelbimas aiškiai yra numatytas teisės aktuose ir duomenų valdytojas privalo vykdyti jam nustatytą teisinę prievolę.

Pastebėtina ir tai, kad pagal BDAR įtvirtintą vientisumo ir konfidencialumo principą, asmens duomenys turi būti tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. Jei ši pareiga nėra tinkamai įgyvendinta, priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių, tai gali būti laikoma asmens duomenų saugumo pažeidimu.

Taigi, asmens duomenis tvarkanti „Sodra“ – duomenų valdytojas, privalo sugebėti pagrįsti, ar toks asmens duomenų tvarkymas, šiuo atveju, asmens duomenų viešas skelbimas yra teisėtas pagal BDAR, nes tai yra jo pareiga, kylanti iš BDAR įtvirtinto atskaitomybės principo. Už BDAR pažeidimus atsako duomenų valdytojas.“