Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita. Darbuotojai nuogąstauja, jog darbdaviai padidėjusių išlaidų naštą perkels ant darbuotojų pečių ir reikalaus vėl „susiveržti diržus“.
„Apklausos duomenimis, devynis iš dešimties darbuotojų neramina galimi pokyčiai jų įmonėse, prasidėjus euro įvedimo procesui ir įvedus eurą. Darbuotojams stinga informacijos, kaip valiutos pokyčiai keis jų darbo sąlygas. Rinkoje sklando nemažai pagrįstų ir mažiau pagrįstų baimių, stereotipų, kurie verčia darbuotojus nepasitikėti darbdaviais. Viena didžiausių – būti apgautiems, konvertuojant atlyginimo valiutą. Darbuotojai baiminasi, kad darbdaviai nesąžiningai vers atlyginimus iš litų į eurus darbuotojo nenaudai“, – sakė „Manpower“ direktorė, Laikino įdarbinimo įmonių asociacijos Valdybos narė Božena Petikonis-Šabanienė.
Darbuotojai baiminasi etatų mažinimo
Apklausos duomenimis, 11 proc. respondentų bijo, kad įmonių vadovai išlaidas, susidariusias dėl valiutos pasikeitimo, kompensuos mažindami darbo vietų skaičių, 8 proc. darbuotojų mano, kad pokyčiai darbo rinkoje paskatins darbdavius neskaidriai išmokėti atlyginimą. „Darbuotojai samprotauja, kad įmonių vadovai sieks ne tik persiderėti dėl atlyginimo, mažinti darbo vietų skaičių, tačiau ir atsiskaityti su darbuotojais neoficialiai. Maža to, darbuotojai nepamiršo ekonominės krizės ir nuogąstauja, kad euro įvedimas gali paskatinti darbdavius taupyti darbuotojų sąskaita: mažinti atlyginimus, reikalauti prisiimti daugiau papildomų pareigų, didinti darbo krūvį“, – sakė B. Petikonis-Šabanienė.
Ji pabrėžė, kad darbo rinkoje vyraujančios baimės ir stereotipai gali paskatinti darbuotojus ir darbdavius keisti elgseną darbo rinkoje. Darbdaviai gali susigundyti galimybe optimizuoti kaštus, persiderėti dėl atlygio sumos, o darbuotojai – dairytis patrauklesnės darbo vietos.
Darbuotojų nepasitenkinimo padės išvengti procesų aiškinimas
Pasak B. Petikonis-Šabanienės, darbdaviams nevertėtų numoti ranka į stereotipus sklandančius darbo rinkoje. Ji patarė darbdaviams, siekiantiems išlaikyti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą, komunikuoti valiutos pasikeitimo aplinkybes darbuotojams.
„Įmonės vadovui derėtų išsklaidyti darbuotojų nuogąstavimus dėl valiutos pokyčių. Tai padaryti galime įmonės darbuotojų susitikime, informaciją pateikti elektroniniu formatu, informacinėje lentoje. Svarbu nurodyti ne tik kursą, kuriuo bus konvertuojamas atlyginimas, tačiau ir išaiškinti darbo sutarties sąlygų keitimo mechanizmą. Derėtų informuoti darbuotojus apie administracinius, teisinius, technologinius procesus ir pokyčius įmonėje, kylančius dėl valiutos konvertavimo. Atskleisti, kokio darbuotojų indėlio reikės šiems pokyčiams įgyvendinti. Susitikime su darbuotojais galėtų dalyvauti įmonės finansų skyriaus vadovas ar buhalteris, darbuotojams pasiūloma pasikonsultuoti ir su įmonės ar nepriklausomais teisininkais. Vis tik svarbiausia žinoti darbuotojų baimes ir argumentuotai paaiškinti jų nepagrįstumą“, – patarė B. Petikonis-Šabanienė.
Darbdaviai rengiasi išlaidoms
Apklausa atskleidė, kad darbdavius labiausiai neramina papildoma administracinė ir ekonominė našta, kuri kyla dėl valiutos pasikeitimo. „Daugelis darbdavių jau dabar patiria išlaidas: tenka apgalvoti, kaip operatyviai pakeisti darbo, panaudos sutartis, įmonės apskaitos dokumentus, tenka atnaujinti informacines sistemas. Vis tik ne visi darbdaviai šioje situacijoje praloš. Toms įmonėms, kurios naudojasi Euro zonos šalims pritaikytomis sistemomis arba produktais, pavyks netgi sutaupyti“, – sakė „Manpower“ direktorė.
Darbdavius ne mažiau nei finansiniai nuostoliai neramina darbuotojų demotyvacija. Darbdaviai nuogąstauja, kad keliskart sumažėję skaičiai darbo pasiūlymuose ar atlyginimų lapeliuose demotyvuos darbuotojus ir šie dirbs nenašiai. „Manpower“ specialistų patirtis byloja, kad motyvaciją mažina ne tik sumažėjusi atlyginimo suma, tačiau ir darbuotojų polinkis savo atlyginimą lyginti su kitos šalies tų pačių pareigybių darbuotojų atlyginimais. Darbo užmokestis eurais dar labiau išryškins skirtumus tarp atlyginimų skirtingose šalyse, o tai trumpalaikėje perspektyvoje gali paskatinti darbuotojus emigruoti“, – sakė B. Petikonis-Šabanienė. Maža to, darbdaviai baiminasi, kad darbuotojai atlyginimams nepagrįstai išaugs, pavyzdžiui, bus tikimasi ne 3000 litų atlyginimo, o 900 eurų darbo užmokesčio per mėnesį.
Vis tik euro įvedimas ilgalaikėje perspektyvoje sukurs daugiau darbo vietų, sudarys sąlygas specialistams iš užsienio įsidarbinti Lietuvoje, paskatins emigravusius tautiečius grįžti ir tęsti karjerą mūsų šalyje. Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadose nurodoma, kad nedarbui mažinti neužtenka tik didinti darbo vietų skaičių, būtina tobulinti Darbo kodeksą, kad darbo rinka galėtų lanksčiau reaguoti į verslo poreikius.
Eurą lydės liberalus Darbo kodeksas?
Iššūkiai Lietuvos darbo rinkoje nesibaigs, pasirengus euro įvedimui ir jį įvedus Lietuvoje. Siekiant išlaikyti konkurencingumą tarptautinėje darbo rinkoje, Lietuvai teks keisti ir teisinį darbo rinkos reguliavimo mechanizmą. „Šiuolaikinė darbo rinka priklauso naujai Z kartai. Tai jaunimas, gimęs po1990 metų. Šios kartos piliečiai užaugo kitokiomis sąlygomis ir jų poreikiai skiriasi nuo ankstesnių kartų poreikių. Z karta pasižymi ryškiu individualizmu bei dideliu noru turėti galimybę rinktis. Jie nemato prasmės laukti, taikytis ar įsipareigoti. Jie pageidauja dirbti lanksčiai, yra menkai prisirišę prie tėvynės, nelojalūs, jų negąsdina pokyčiai, jie linkę išbandyti save skirtingose srityse. Šios kartos darbuotojai kuria naują darbo rinkos realybę, kuriai paklūsta užsienio valstybės, ne išimtis turėtų būti ir Lietuva”, – sakė „Manpower“ pardavimų vadovė Gerda Baltrūnaitė.
Ji pridūrė, kad į „Manpower” besikreipiančios užsienio investuotojų kompanijos, siekiančios įdarbinti lietuvius, išreiškia poreikį liberalizuoti darbo santykių reguliavimo tvarką Lietuvoje. Anot jų, ši nepateisina jų lūkesčių, yra nelanksti ir neorientuota į šiuolaikinį verslą.
„Manpower” klientai, vieni didžiausių Lietuvos investuotojų, įvardija, kad didžiausio dabartinių darbo santykių reguliavimo problemos yra mobilumo stoka, biurokratija ir pernelyg komplikuotas procesų formalizavimas. Jie pasigenda galimybės rinktis darbo santykių formą ir taip optimizuoti verslo sąnaudas. Užsienio valstybės jau pripažįsta, kad kuo daugiau darbo santykių formų, tuo darbo rinka yra lankstesnė, verslas gali greičiau reaguoti į ekonomikos pokyčius”, – sakė G. Baltrūnaitė.
G. Baltrūnaitė akcentavo, jog Darbo kodekso liberalizavimo svarstymas Lietuvoje jau prasidėjo, tačiau darbdavių bendruomenė baiminasi, jog liberalizuojant darbo rinką bus neatsižvelgta į verslo įmonių poreikius.
