Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Lietuvoje jau įgavo pagreitį, tačiau dalis daugiabučių gyventojų vis dar nėra įsitikinę, ar verta investuoti į būsto renovaciją, o apsisprendusieji klausia, nuo ko pradėti ir apskritai, ką privalu žinoti apie renovaciją?
Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m., o per aštuonis pirmojo etapo metus buvo atnaujinti 479 gyvenamieji namai. Per šį laikotarpį programa keitėsi – kelis kartus rengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, atnaujintos ir programos taisyklės bei sąlygos, padariusios būsto modernizavimą patrauklesniu gyventojams. Tai rodo ir 2013 m. prasidėjusio antrojo daugiabučių renovacijos etapo skaičiai – jau renovuoti 2274 daugiabučiai, o šiuo metu renovuojami dar 407 būstai.
Kokius daugiabučius galima atnaujinti?
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa nusprendę pasinaudoti gyventojai išlaidų vien tik savo lėšomis padengti neturės – prie to prisideda valstybės suteikiamas finansavimas. Programos pagrindinis tikslas – didinti daugiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad po daugiabučio atnaujinimo metinės būsto šildymo išlaidos sumažėtų.
Programoje gali dalyvauti tik daugiabučių namų klasifikaciją atitinkantys būstai – trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus – šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.
Kokią paramą gauna gyventojai?
Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.
Tuo tarpu šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, jo autorinei priežiūrai ir projekto ekspertizei; visiškai padengiamos ir projekto įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms.
Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos – penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc.
Kokių priemonių galima imtis?
Į Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą įeina visas pluoštas energinį efektyvumą didinančių priemonių – pradedant šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymu bei keitimu, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymu ar stogo šiltinimu.
Efektyviau vartoti energiją padės ir išorinių sienų šiltinimas, balkonų įstiklinimas, bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langų keitimas ar liftų modernizavimas.
Neskaitant su energiniu efektyvumu susijusių priemonių, taip pat gali būti keičiamos kitos pastato bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos: priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, elektros instaliacijos ir kt..
Taip pat, jeigu namas įtrauktas į savivaldybės parengtą kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, kvartalinės renovacijos metu yra atnaujinami šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios erdvės, parkavimo aikštelėse ir kt.
Kokią naudą teikia renovacija?
Kadangi didžioji dauguma daugiabučių namų Lietuvoje suvartoja itin daug šilumos energijos, priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti nuo 40 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.
BETA atlikto naujo naujausio energinio audito duomenys rodo, kad vidutinis bendras visų namų sutaupymas sudaro 61 % pradinio šilumos poreikio prieš modernizavimą.
Renovacijos nauda ne tik sumažėjusios šildymo sąskaitos – po renovacijos, gyvenamoji aplinka tampa patogesnė, sveikesnė, gerėja žmonių gyvenimo kokybė, išauga būsto vertė.
Buto ieškantys gyventojai, už būstą renovuotame daugiabutyje yra pasiryžę mokėti net 10-20 proc. daugiau, o renovuotuose daugiabučiuose butai parduodami taip pat 20 proc. brangiau. Tuo tarpu nerenuovuotame name butą parduoti tampa vis sunkiau.
Kas turi imtis iniciatyvos?
Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva.
Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios – norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė. Renovacijos procese žmonės gali dalyvauti savo lėšomis arba kreiptis į finansinę instituciją.
Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius – jie ir įgyvendina renovacijos procesą. Šis modelis palengvina būsto savininkų naštą, kuri krenta ant paskirto administratoriaus pečių, o patys gyventojai neturi prisiimti organizacinių, ar projekto įgyvendinimo rizikų.
Savivaldybės į daugiabučių atnaujinimo programą įsitraukia vis aktyviau – paskutinio kvietimo atnaujinti būstus metu, gautos 707 paraiškos iš 56 šalies savivaldybių. Lyginant su praėjusio kvietimo rezultatais, šis skaičius išaugo net penktadaliu.
Straipsnių serija Renovacija. DUK apima dažniausiai užduodamus klausimus: kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą, kaip inicijuoti ir įgyvendinti projektą, kokias energinio efektyvumo didinimo priemones finansuoja valstybė ir kaip renovacija padeda tausoti gamtą, bei prisideda prie darnaus miestų vystymosi. Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. BETA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Daugiau informacijos galite gauti paskambinę nemokama telefono linija 8 800 200 12.
