Viena iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – augantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje.
Iš dalies, šiltnamio efektas yra natūralus reiškinys. Saulei šildant Žemės paviršių, temperatūra kyla, o šiluma išspinduliuojama atgal į atmosferą. Dalį šios energijos sugeria šiltnamio efektą sukeliančios dujos: anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4) ir kitos. Todėl, atmosferoje, panašiai kaip šiltnamyje, šiluma yra sulaikoma.
Žmonėms pradėjus deginti iškastinį kurą, anglies dvideginio kiekis Žemės atmosferoje per pastarąjį šimtą metų staigiai pradėjo augti. Esant didesniam šių dujų kiekiui, atmosferoje sulaikomas daugiau šilumos, o dėl to kyla vidutinė Žemės temperatūra.
Nuo 1880 metų vidutinė globali oro temperatūra išaugo jau 0.8 laipsnio, o mokslininkų skaičiavimai rodo, kad per artimiausius 30 metų didės dar bent 0.3 laipsnio.
Dėl šylančio klimato tirpsta kalnų sniegas, ledynai, nyksta nespėjančios prisitaikyti vandenynų ir sausumos gyvūnų bei augalų rūšys, daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių, kyla vandenynų lygis.
Todėl norint stabdyti klimato kaitą būtina kuo greičiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje.
Ambicingi tikslai
2016 balandį Lietuva kartu su kitomis pasaulio valstybėmis pritarė Paryžiaus klimato konferencijoje priimtam sprendimui siekti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulyje neperliptų 1,5 laipsnių, lyginant su laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją.
Paryžiaus susitarimas Lietuvą ir kitas ES valstybes įpareigoja 2021-2030 metų laikotarpiu bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį, lyginant su 1990 metais.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad anglies dvideginio emisijos sudaro apie 80 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nors praėjusiais metais į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis Europos Sąjungoje sumažėjo 2.5 proc., dalyje valstybių CO2 emisijos augo. Tarp jų ir Lietuva, kur lyginant su 2017 metais, anglies dvideginio emisijos padidėjo 0.6 proc.
Pasiekti užsibrėžtą tikslą bus tikrai nelengva. Norint laikytis įsipareigojimų, būtini pokyčiai transporto, žemės ūkio, energetikos sektoriuose ir pastatų sektoriuose.
Pastatų sektoriuje – milžiniškas potencialas
Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro kažkur 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje.
Vienas efektyviausių būdų kovoti su šių dujų išmetimu – didinti pastatų energinį efektyvumą. Prie to ženkliai prisideda daugiabučių renovacija.
Sename daugiabutyje patiriami didžiuliai šiluminės energijos nuostoliai – 11 proc. šilumos prarandama per nepašiltintą stogą, 26 proc. per senus langus, o daugiausiai, 38 proc. – per „kiauras“ sienas. Atnaujinti daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50-70 proc. šilumos energijos.
Tai reiškia, kad kuo labiau geriname daugiabučių energinį efektyvumą, tuo mažiau energijos reikia pastatui sušildyti. Žemesnis šiluminės energijos suvartojimas lemia mažesnį anglies dvideginio dujų emisijų kiekį bei prisideda prie klimato kaitos stabdymo.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) skaičiavimai rodo, kad baigtų renovuoti daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis per metus sudaro apie 688 GWh, tai yra daugiau nei 160 tūkstančiai tonų CO2.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pagalba savo būstus atnaujinantys gyventojai prie aplinkos tausojimo gali prisidėti ir įsirengdami atsinaujinančius energijos šaltinius – terminius saulės kolektorius, fotovoltines saulės modulių jėgaines, geoterminį šildymą.
Atsinaujinantys energijos ištekliai dar labiau padeda kovoje su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu, nes jie energiją gamina neteršdami gamtos.
Straipsnių serija Renovacija. DUK apima dažniausiai užduodamus klausimus: kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą, kaip inicijuoti ir įgyvendinti projektą, kokias energinio efektyvumo didinimo priemones finansuoja valstybė ir kaip renovacija padeda tausoti gamtą, bei prisideda prie darnaus miestų vystymosi. Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. BETA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Daugiau informacijos galite gauti paskambinę nemokama telefono linija 8 800 200 12.
