Remiantis reprezentatyvaus visuomenės tyrimo duomenimis – net 83 proc. žmonių, gyvenančių renovuotinos būklės daugiabučiuose, sutiktų modernizuoti savo gyvenamąjį namą, jeigu būtų tam palankios sąlygos. Vis dėlto, dalies jų netenkina finansavimo tvarka, o kai kurie apskritai nežino, kad norą gyventi patogiau ir taupiau gali padėti įgyvendinti valstybės parama, teikiama ne tik modernizuojant daugiabutį, bet ir įrengiant atsinaujinančios energijos šaltinius.
Gyventojai vis dažniau renkasi tvarius sprendimus
Klimato kaita yra vienas didžiausių mūsų laikų pavojų ir iššūkių, dėl kurio vis daugiau žmonių susidomi aplinkosauga. Atnaujinančių savo daugiabučius gyventojų tarpe taip pat pastebimas didėjantis susidomėjimas netaršiais energijos gamybos įrenginiais – saulės elektrinėmis, šilumos siurbliais ir kitais moderniais sprendimais.
„Matome, kad kalbos apie tvarumą ir ES žaliąsias iniciatyvas atsispindi žmonių požiūryje į renovaciją. Gyventojų paklausus, kaip jie norėtų atnaujinti daugiabutį – ar jį paprasčiausiai apšiltinti ar kartu diegti atsinaujinančios energijos šaltinius – du trečdaliai pasisako už pastarąjį variantą“, – teigia „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Finansų klausimas neramina daugelį
Dar prieš priimant sprendimą atnaujinti daugiabutį, daugelis gyventojų susiduria su labai panašiais nuogąstavimais. APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė teigia, kad daugiausia nerimo ir klausimų žmonėms kelia finansinis renovacijos aspektas – kokia parama jiems priklauso, kaip ją gauti ir panašiai.
„Iš tiesų finansinis mechanizmas yra labai aiškus ir sudarytas iš kelių dalių. Pirmiausia, valstybė, nusprendusiems modernizuoti namą, teikia lengvatines paskolas. Pirmus penkerius metus valstybė įsipareigoja, kad gyventojai, nusprendę imti lengvatinį kreditą, mokėtų 3 proc. palūkanas. Tuo tarpu energinį efektyvumą didinančioms priemonėms valstybė įsipareigoja teikti 30 proc. subsidiją. Prie šios paramos teikiama papildoma 10 proc. subsidija, jeigu tame daugiabutyje yra nusprendžiama atnaujinti neautomatizuotą šilumos punktą ar modernizuoti šildymo sistemą“, – pasakoja G. Burbienė.
Ji primena, kad už kai kuriuos darbus gyventojams nereikia mokėti ne cento. Techninio darbo projekto parengimas, statybos techninės priežiūros išlaidos bei projekto administravimas – visa tai yra pilnai finansuojama valstybės lėšomis.
Kai kuriems gyventojams už renovaciją mokėti nereikia
Pratęsdama temą apie valstybės teikiamą finansavimą ekspertė pabrėžia, kad socialiai pažeidžiamų, mažas pajamas gaunančių asmenų įmokas pilnai padengia valstybė. Vis dėlto, būtina akcentuoti, kad jiems galioja tam tikros sąlygos.
„Tol, kol gyventojas gauna kompensaciją už šildymą, valstybė apmoka visas su daugiabučio atnaujinimu susijusias įmokas, tačiau jam būtina dalyvauti susirinkime ir balsuoti už renovaciją. Tai yra svarbi sąlyga, kurios neįgyvendinus kompensacijos dydis mažėja“, – informuoja G. Burbienė.
Ekspertės teigimu, ši sąlyga neša žinutę, kad jeigu valstybė prisiima atsakomybę už gyventoją, jis taip pat privalo atlikti tam tikrą pareigą ir prisidėti prie bendro labo.
Gerieji pavyzdžiai gali įkvėpti pokyčiams
Pastebima, kad augant susidomėjimui Daugiabučių namų atnaujinimo programa, palengva griūva ir mitai, gaubiantys renovacijos procesą. G. Burbienės teigimu, vienas iš tokių mitų – tai, kad pasiėmus kreditą renovacijai galiausiai reikės mokėti tokias pat dideles sąskaitas, kaip gyvenant neatnaujintame daugiabutyje.
„Tokius mitus reikia griauti ir įsisąmoninti keletą dalykų. Pirmiausia, gyventojams yra teikiamas lengvatinis kreditas, o ne toks, kurį teikia komerciniai bankai, perkant būstą.
Kitas dalykas – renovacijos modelis nuo pat pradžių buvo konstruojamas taip, kad baigus daugiabučio atnaujinimo darbus būtų sutaupoma ne mažiau nei 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Šiuo metu vidutiniškai daugiabučiai namai sutaupo apie 60 proc., kai kurie 70 proc. ar netgi 80 proc. Yra ir tokių daugiabučių, kurių gyventojai po renovacijos kas mėnesį gauna vos 5 eurus siekiančias šildymo sąskaitas“, – pasakoja G. Burbienė.
Ekspertės nuomone, kuo daugiau žmonės matys gerųjų renovacijos pavyzdžių, tuo mažiau jų galvose liks nepagrįstų baimių. Druskininkai, Ignalina, Palanga, Birštonas – šie miestai yra puikūs pavyzdžiai, kaip gali atrodyti miestai, kuomet didelė dalis daugiabučių yra atnaujinti.
Primename, kad iki gruodžio 31 dienos dar galite teikti paraiškas daugiabučių namų modernizacijai bei papildomą paraišką atsinaujinančios energijos šaltinių diegimui. Tokiu būdu galima gauti papildomą 30 proc. valstybės paramą.
Visą naujausią informaciją apie renovaciją galite sužinoti kreipdamiesi į APVA energinio taupumo departamentą. Atsakymus į kylančius klausimus taip pat nesunkiai rasite internetinėje svetainėje www.betalt.lt.