Pastaruoju metu daug kalbama apie daugiabučių renovavimą. Girdi, tada ir namas estetiškiau atrodo, ir šiluma taupoma. Galbūt ir taip, bet ką daryti, jeigu po renovavimo į vidų pradeda smelktis vanduo, drėgsta sienos, žiūrėk, dar ir pelėsis įsimes? Darbus atlikę statybininkai kratosi papildomos veiklos: rangovas tikina, kad dėl visko kaltas subrangovas, anas – atvirkščiai. Taigi kartais daugiabučio renovavimas turi ir tamsiąją pusę, visai kaip ir Mėnulis. Manome, kad šis nedidelis pasakojimas padės skaitytojams atsakyti į klausimą: ką daryti, jeigu po renovavimo būstas primena kiaurą kaliošą?
Nepatenkintos renovacija
Lankomės viename iš Sevastopolio gatvės 9-ojo namo viršutinių butų. Jo šeimininkė Elva Bakutienė teigia, kad jau keletą metų yra priversta stebėti, kaip drėksta buto sienos (po to, kai namas buvo renovuotas). Kalbėdama pateikia darbų, kuriuos buvo numatyta atlikti, sąrašą: sienų šiltinimas, stogo elementų remontas, langų ir balkono durų keitimas, balkonų įstiklinimas ir t. t. Iš viso numatomų darbų priskaičiuota už 7630 litų, iš kurių 50 proc. dengė valstybė.
„Pažiūrėkite į sienas, – rodo ji nubėgusias sienas ir nubyrėjusį tinką. – O dabar pažiūrėkite, kas dedasi kambaryje. Kol viskas nesutvarkyta, viduje negaliu daryti remonto...“
Užsukusi kaimynė Jadvyga Lukoševičienė klausydama irgi linkčioja galva: nepatenkintųjų renovacija esama ir daugiau, o kelių butų sienos netgi apipelyjusios...
Vargsta jau ketverius metus
Spaudžiame tame pačiame name gyvenančios namo bendrijos pirmininkės, ponios Glinskienės, durų skambučio mygtuką...
Bendrijos pirmininkės žodžiais, ne visi gyventojai iš karto panoro dėtis plastikinius langus arba įsistiklinti balkonus.
„Girdi, aš nenoriu, ir viskas“, – teigia ji. Ar turi raštiškus gyventojų atsisakymus? Ne. O įstiklinti balkonus atsisakė apie 10 namo gyventojų – pačiais įvairiausiais sumetimais.
Lauke vyko gyventojų susirinkimas ir buvo nuspręsta, jog stogo danga nebus tvarkoma, nes ji remontuota vos prieš kelis metus iki pradedant namo renovaciją. Taigi ieškota kaip pigiau.
Pradėjus darbus, pasak bendrijos pirmininkės, tie gyventojai pakeitė nuomonę ir ėmė prašyti įstiklinti ir jų balkonus. O visi dokumentai tuo metu jau buvo sutvarkyti, pervesti pinigai... Ir nieko nepadarysi.
Žinoma, tada imta piktintis pirmininke: kaip čia dabar? Vieniems stiklina, kitiems – ne?
Moteris teigia, dėl namo reikalų važiavusi ir į sostinę, į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą. Veltui. Traukinukas nuvažiavo...
Taip, ji pripažįstanti, kad sienos bei lubos drėksta ir gretimame bute, ir dar viename. Surašė raštą Savivaldybei, kad būtų išaiškintos negerovių priežastys. Kreipėsi ir į darbus atlikusią įmonę: kodėl po renovacijos į kai kurių gyventojų butus sunkiasi vanduo?
„Negali būti! Stogas turbūt kiauras“, – stebėjosi ir antakius kilnojo statybininkai. Pasak pirmininkės, jų vadovas dar pareiškė, kad greičiausiai vanduo nebespėja nubėgti loveliu – veržiasi per kraštus.
Bendrijos pirmininkė tvirtina kelis kartus pati lipusi ant stogo, bandė surasti priežastį, dėl kurios šlampa gyventojų butai. Ir surado. Nesigilinant į detales galima pasakyti, jog, pirmininkės manymu, kaltas nekokybiškas statybininkų darbas. Tie atvyko, pasikrapštė, bet panaši problema – į vidų besismelkianti drėgmė – liko kituose butuose. Anot statybininkų, ten sienos šlampa dėl langus dėjusiųjų kaltės... „Vakar buvo atvažiavę „langininkai“. Pasižvalgė, nufotografavo ir pareiškė, jog dėl broko kalti namą renovavę statybininkai. Vieni nuo kitų. Ir ką mums daryti – gyventojai vargsta jau ketveri metai? – visai ne retoriškai klausė ji. – O statybininkai, matyt, mane laiko ta, kurią galima vedžioti už nosies. „Reikia paduoti subrangovą į teismą, – siūlo jie. – Bet va, brangiai mums tas kainuotų...“
Gyventojai neturėtų tylėti
Žinoma, kol ieškoma, kas kaltas ir kas turi tvarkyti statybinių darbų broką, vanduo ir toliau bėgs namo gyventojų sienomis. Skambiname sostinėje esančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus pavaduotojui Algirdui Čepui, klausdami, ką daryti?
„Jeigu iš gyventojų yra pretenzijų dėl renovavimo kokybės, pirmiausia reikia žinoti, kad Statybos įstatymas numato, jog visi statybos darbai, kurie vadinami „nepaslėpti“, gauna dvejų metų garantiją. Per tą laiką brokas turi būti tvarkomas nemokamai. Jūsų minimu atveju, gyventoja turi teisę per bendriją, reklamacine tvarka, kreiptis į rangovinę organizaciją.
Paslėpti darbai draudžiami penkerių metų laikotarpiui. Pasirašant sutartį tarp bendrijos ir rangovų (statybininkų) visa tai buvo garantuota.
Kadangi po renovavimo objektas buvo „priduotas“ ir bendrija atsiskaitė už atliktus darbus, toliau už galimą broką atsako generalinis rangovas. Mano patarimas: mums tik reikia pagrindo (buto savininkės arba bendrijos pirmininkės rašto) ir reaguosime jautriai bei iš karto. Prašau tai perduoti joms ir savo skaitytojams. Ir tai nėra formalus valstybės tarnautojo atsikalbėjimas. Jei per tokius šalčius kažkur į namą smelkiasi vanduo, namo peršalimo rizika – labai didelė. Ir už tokius dalykus imsimės griežtų priemonių.
Mes atstovaujame visuomenės interesams, ir jeigu gyventojas bijo paviešinti panašius faktus, esą po to gali būti jam keršijama, mes rasime, kaip jį paslėpti.
Pašnekovo teigimu, gali būti, kad vanduo į namo konstrukcijas pateko dar nuo rudens, o dabar, pradėjus smarkiau šildyti, tirpsta bei veržiasi į vidų.
„Gavus raštišką pranešimą, daugiabučio apžiūrėti atvažiuos mūsų žmonės kartu su statybos inspekcija“, – pažadėjo A. Čepas.
