Vida Tavorienė
Vienas Europos šalis skandinę potvyniai, kitas alinę karščiai buvo naudingi mūsų daržovių augintojams. Jie patenkinti ir derliumi, ir daržovių kainomis.
Posakis, kad ruduo – viščiukų skaičiavimo metas, tik iš dalies tinka žemdirbiams. Gausus derlius dar neužtikrina gerų pajamų, o koks buvo sezonas, galima įvertinti tik pardavus visą produkciją. Tačiau brangesnės daržovės rudenį – geras ženklas augintojams ir, suprantama, prastas – vartotojams.
Vienur paskendo, kitur išdžiūvo
Jau dabar prekybos centruose tenka maždaug dvigubai brangiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mokėti už kopūstus, svogūnus. Brangesnės ir bulvės, o morkos kainuoja šiek tiek pigiau. „Kopūstų kainos labai geros, dar tokių nėra buvę. Iš ūkių kilogramą parduodame už 80 centų. Kopūstams metai buvo nepalankūs. Štai lenkai dėl vėlyvo pavasario išmetė daug šių daržovių daigų ir jų daug neprisodino“, – sakė Kėdainių rajono ūkininkas Virgilijus Kuprevičius.
Daug svogūnų priauginančioje Olandijoje šiemet šių daržovių derlius apie 20 proc. mažesnis. Tai turi įtakos jų kainai. „Dabar svogūnų kilogramą parduodame po 70 centų – kone dvigubai brangiau nei pernai. Kainų madas diktuoja lenkai ir olandai. Tiesa, ir vieni, ir kiti turi pakankamai morkų. Jos šiemet kiek pigesnės. Tačiau kokybišką produkciją galima parduoti brangiau“, – pastebėjo Šiaulių rajono daržovių augintojas Linas Šateika.
Kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, mažesnis ir bulvių derlius. Bulvės ypač nukentėjo Vokietijos Bavarijos ir Saksonijos žemėse. „Europoje buvo ir potvynių, ir sausrų. Vienur daržovės paskendo, kitur – išdžiūvo. Esame bendrojoje ekonominėje erdvėje, kur daržovių pasiūla ir paklausa, kainos atitinkamai veikia ir mūsų vietos rinką“, – aiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Rūpi eksportas
Daržovių augintojai pabrėžė, kad kol kas anksti vertinti, koks bus sezonas. „Derlius dar dorojamas, o tikroji daržovių kaina paaiškės žiemą“, – pastebėjo V.Kuprevičius. Anot Z.Cironkienės, kalbant apie daržovių derlių ir kainas, reikia įvertinti, ar produkcija yra prekinė, ar išauginta mėgėjų. Pastarieji skuba greitai išparduoti savo derlių, nes daržovėms išsaugoti reikia tinkamų šiuolaikiškų saugyklų, kurioms įsirengti reikėtų ne vieno milijono litų.
Smulkieji augintojai nėra susivieniję, negali sutelkti didesnių kiekių daržovių, todėl jų rinkos ribotos. Prekinę produkciją auginantiems stambiems augintojams rūpi ir eksporto rinkos – tiek Rytuose, tiek Vakaruose. „Kai stambūs ūkininkai savo produkciją parduoda kitose šalyse, mažesniems ūkininkams atsiranda daugiau erdvės vietos rinkoje“, – pastebėjo L.Šateika.
Bulves veža į Europą
Mūsų daržovių augintojai, kaip ir kolegos iš kitų ES šalių, daug vilčių deda į Rusiją. Šios šalies rinka plati, bet neprognozuojama. Nuo liepos 1 d. rusai laikinai uždraudė bulvių importą iš visų ES šalių. Tokių apribojimų imtasi po to, kai iš Olandijos atvežtose bulvėse buvo aptikta augalų kenkėjo – auksinio bulvinio nematomo. Bulvinis nematodas yra karantininis bulvių kenkėjas.
Kol sienos uždarytos, lietuviškų bulvių prikrauti sunkvežimiai suka Europos keliais. „Eksportuojame į Vengriją, Bulgariją, Italiją, Angliją, Suomiją. Potvyniai, sausros sumažino derlių ir pakenkė bulvių kokybei, todėl čia paklausi prekinė produkcija“, – sakė kooperatyvo
„Bulvių namai“ vadovas Giedrius Leščinskas.
Kone kasdien pasiūlymų pirkti lietuviškų bulvių iš Europos sulaukia ir Lietuvos daržovių augintojų asociacija. „Susidomėjimas lietuviškomis prekinėmis bulvėmis tikrai didelis, sulaukiame daug skambučių. Labai populiarios raudonos bulvės“, – teigė Z.Cironkienė.
Išaugęs bulvių poreikis Europos šalyse kai kuriems mūsų augintojams sukėlė dvejonių. Mat kai kurie jų yra sudarę išankstines sutartis dėl bulvių eksporto į Rusiją. Eksportuotojai yra įsitikinę, kad anksčiau ar vėliau sienos bus atvertos, ir bulves bus galima vežti į šią šalį. „Rusijos rinka mums tikrai rūpi, nes čia galime parduoti didelius kiekius bulvių. Tačiau kol kas nevyksta jokių derybų dėl eksporto atnaujinimo“, – apgailestavo G.Leščinskas.
Auga traškučių gamyba
Dėl padidėjusios prekinių bulvių paklausos išaugo ir jų kaina. Anot kooperatyvo „Bulvių namai“ direktoriaus, bulvės pabrango iki trečdalio. Jei jau rudenį stinga prekinių bulvių, žiemą jos turėtų būti dar paklausesnės ir brangesnės. Vasaros pabaigoje vykusioje daržininkų lauko dienoje apsilankęs Vokietijos sėklinių bulvių eksporto ir importo įmonės „Norex“ generalinis direktorius Tigranas Richteris prognozavo, kad kokybiškų bulvių tona kainuos 180–220 eurų (621–759 Lt).
Lietuvos daržovių augintojams atstovaujančios organizacijos vadovė pastebėjo, kad pernelyg pabrangti bulvės, kaip ir daržovės, negali, nes tada vartotojai jas pakeis kitais produktais.
„Kritiniais metais, kai bulvių labai stigo, už jų kilogramą augintojams mokėjo iki 1,2 Lt. Kitas dalykas – prekybininkų antkainiai. Neretai atsitinka taip, kad prekybos centruose kainos auga kur kas daugiau, nei mokama ūkininkams“, – sakė Z.Cironkienė. Lietuvoje išauginama apie 600 tūkst. tonų bulvių, iš kurių prekinių (nuvalytų, išrūšiuotų, pagal poreikį sufasuotų, laikomų moderniose saugyklose) – tik apie 100 tūkst. tonų.
Z.Cironkienė pastebėjo, kad dideles bulvių kainas lėmė ne tik mažesnis derlius, bet ir bulvių traškučių gamintojų bei kitų bulvių perdirbėjų siekis užsitikrinti pakankamus žaliavos kiekius augančiai gamybai. Gamintojai iš anksto sudaro bulvių tiekimo sutartis fiksuota kaina, kuri kasmet auga. „Anksčiau buvo prognozuojama, kad gruzdintos bulvytės, kita šaldyta produkcija ateityje nebus paklausi. Tačiau atsitiko priešingai – tokios produkcijos poreikis auga. Be to, JAV, Kanadoje sumažėjo jos gamybos apimtys, tad Europos gamintojams rinkos plečiasi“, – aiškino ji.
Morkas užlaikė pasienyje
Pagrindinė lietuviškų morkų eksporto rinka yra Rusijoje. Tiesa, dėl krovininio transporto kamščių pasienyje šių daržovių eksportas buvo sulėtėjęs. Vengdami spūsčių, kai kurie vilkikų vairuotojai suko pro Lenkiją. „Muitininkai vieną mašiną buvo iškrovę, krovinį užlaikė, dėl to produkcija apgedo“, – sakė dėl trukdžių pasienyje su Rusija nuostolių patyręs L.Šateika. Jo išaugintos morkos jau ne vienus metus pasirodo Maskvos, Peterburgo prekybos centruose.
Ūkininkas nesigaili prieš ketverius metus surizikavęs parduoti daržoves į šią šalį. Tada ir Lietuvoje buvo didelės morkų kainos, tačiau L.Šateika pasiryžo eksportuoti bandomąją partiją. Naujiems pirkėjams morkos tiko, o ūkininkas gavo sutartą atlygį. Pernai daržovių augintojas į Rusiją išvežė pusę savo morkų.
Dar daugiau bendradarbiavimo patirties su rusais turi V.Kuprevičius.
„Ir šiemet vešime į Kaliningradą, Maskvą, Peterburgą, tik laukiame geresnių kainų. Šiose rinkose parduodu daugiau kaip pusę savo morkų“, – sakė jau septynerius metus daržoves eksportuojantis augintojas.
Reiklūs kokybei
Rusai moka brangiau, tačiau produkcija turi atitikti aukštus reikalavimus – tiek prekinės išvaizdos, tiek kokybės. „Jie turi pakankamai savų neplautų ir nerūšiuotų morkų, tačiau didžiųjų miestų gyventojai nori švarių, sufasuotų. Dar daugiau dėmesio skiriama daržovių kokybei. Jos dažnai tiriamos, tačiau kol kas jokių priekaištų nesulaukiau. Štai nitratų kiekis mano morkose trigubai mažesnis nei nustatytos jų normos, o jos Rusijoje – dvigubai griežtesnės nei ES“, – aiškino L.Šateika.
Anot Z.Cironkienės, Lietuvoje dar nedaug morkų augintojų, kurie gali visapusiškai paruošti prekinę produkciją. „Reikėtų investuoti apie 6 mln. Lt norint įsirengti modernias saugyklas, plovimo, šlifavimo, fasavimo įrangą, įsigyti reikiamos technikos bei įdiegti šiuolaikiškas auginimo technologijas“, – kalbėjo ji.
Lietuvoje 2013 m. deklaruota apie 20,6 tūkst. ha daržovių – beveik 2 700 ha mažiau nei praėjusiais metais. Bulvių plotas sumažėjo daugiau kaip 14 proc., kopūstų – apie 5 proc. Šiemet daugiau pasėta morkų (apie 16 proc.), burokėlių (apie 12 proc.) ir svogūnų (3 proc.).
