Ikimokyklinėse įstaigose kovoti su skolininkais – tas pats, kas galynėtis su vėjo malūnais. Palikę nemažas skolas, tėvai savo atžalas bando perkelti į kitą ikimokyklinę įstaigą, o darželių vadovai priversti gaišti laiką ir kreiptis į teismus, eikvoti kantrybę ir savo pinigus.
Prašymams lieka kurti
Prašymai ir raginimai susimokėti piktybinių skolininkų dažniausiai neveikia. Darželių darbuotojai, baimindamiesi sparčiai augančių skolų, pasiryžę jas padengti, kad tik jų auklėtiniai nebūtų išbraukti iš sąrašų.
Sausio mėnesį iš 30-ies miesto lopšelių-darželių tik trys neturėjo skolų. 27-ių įstaigų skolos siekė beveik 92 tūkstančius litų. Viena ugdymo įstaiga buvo skolinga 10 tūkstančių litų.
Nors darželių vadovai pabrėžia, kad didžiausią dalį skolų tėvai padengia, kai tik turi galimybę, tačiau neslepia, kad yra piktybinių skolininkų. Šie vengia mokėti, nors raginami, perspėjami, kad bus imtasi griežtų priemonių.
Siaubas – mėnesio pabaiga
Lopšelio-darželio „Dobilas“ direktorė Zita Dailidėnienė neslepia, kad yra tėvų, kurie neskuba sumokėti net ir kelių litų, o kiekvieno mėnesio pabaiga jai kelia siaubą, kai reikia susižymėti, kiek tėvų atsiskaitė, o kiek liko skolingi.
Tarybos sprendime nurodyta, kad mokestis už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose turi būti sumokėtas už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 25 dienos. Jei socialinės rizikos šeima vengia mokėti mokesčius, atsižvelgdamas į vaiko interesus, vadovas gali kreiptis į Socialinės paramos centrą, kad dalis gaunamos socialinės pašalpos būtų skiriama vaikui maitinti.
„Tačiau kiek kartų kreipiausi į Socialinės paramos skyrių, tiek kartų išgirdau, kad negali nuskaičiuoti pinigų“, – teigia Z.Dailidėnienė.
Kita išeitis – braukti vaiką, kurio tėvai dėl nepateisinamų priežasčių laiku nesumokėjo mokesčio, iš registro sąrašo. Tačiau šia teise vadovai pastaruoju metu neskuba pasinaudoti.
„Jei dar tėveliai bent kiek moka, tai laikome. Kitaip būtų, jei turėtume vaikų perteklių, tačiau dabar stengiamės suktis. Ne paslaptis, kad ekonominė situacija – ne per geriausia“, – sako lopšelio-darželio vadovė.
Baiminasi manipuliuotojų
Z.Dailidėnienė pasakoja, kad jos vadovaujamą darželį lanko nemažai nepilnų, išsiskyrusių šeimų vaikų. Kai kurie tėvai savo atžalas palieka ir per naktį. Situacija, pasak direktorės, pablogėjo prasidėjus ekonominiam sunkmečiui.
Kitų darželių vadovai ir auklėtojos pasirengę skolas padengti iš savo kišenės, bet Z.Dailidėnienė įsitikinusi, kad tokia praktika gali duoti dar prastesnių rezultatų.
„Jei mokėsime už vieną kitą vaiką, vėliau tai taps įprastu, tėvams labai priimtinu reiškiniu. Vieni iš kitų sužinoję, kad jų skolą padengė darželio darbuotojai, tėvai gali imti tuo manipuliuoti“, – mano direktorė.
Darželio direktorė neslėpė nuoskaudos, kad nuolatinis tėvų prašymas padengti bent dalį skolų verčia auklėtojus ir vadovą jaustis menkaverčiais. Ne vienas neatsakingas tėvas nejaučia gėdos dėl įsiskolinimo ir gali net apšaukti darbuotojus, kad šie ragina susimokėti.
Z.Dailidėnienė tvirtina, kad net perspėjimai, išsiunčiami registruotu laišku, nesąžiningų tėvų neveikia.
Dingsta kaip į vandenį
Pasak pašnekovės, už išlaikymą vengiantys mokėti tėvai – ne vien jos vadovaujamo darželio problema.
„Vengiantys mokėti už vaikų ugdymą, maitinimą asmenys – daugelio miesto darželių vadovų galvos skausmas. Vienur prisidarę skolų tėvai ramia sąžine perveda savo vaikus į kitą ugdymo įstaigą, o vėliau iš jos taip pat išeina palikę skolų virtinę“, – sako Z.Dailidėnienė.
Ji apgailestauja, kad tokie skolininkai nėra fiksuojami bendroje sistemoje, tada kitų ugdymo įstaigų vadovai, prieš priimdami vaikus, galėtų matyti, ar tėvai sąžiningi.
„Kai nemoki motina iš darželio atsiėmė vaiką ir dingo, kitiems lopšelių-darželių vadovams elektroniniu paštu išsiunčiau perspėjimą, kad būtų atsargūs“, – prisipažino pašnekovė.
Z.Dailidėnienė neslepia: kai buvo perpildyta jos kantrybės taurė, su raštu kreipėsi į teismą, tačiau sužinojo, kad pirmiausia reikia apsilankyti pas advokatą.
„Vadinasi, aš turėsiu sumokėti advokatui, sugaišti nemažai laiko“, – piktinosi direktorė.
Padaugėjo socialiai remtinų
Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelio-darželio direktorė Dalia Pakėnienė teigia, kad piktybinių skolininkų pas juos nėra, tačiau pažymi, jog per pastaruosius metus laiku sumokančiųjų gretos praretėjo, padaugėjo socialiniai remtinų asmenų vaikų. Iš 173 vaikų 68 yra socialiai remtini. „Negaliu sakyti, kad yra tokių tėvų, kurie tyčia vengtų mokėti, tačiau pastebime, kad jiems trūksta pinigų. Neretai jie kreipiasi ir perspėja, kad sumokės kitą mėnesį, nes vėluoja atlyginimai ar laiku nespėjo susitvarkyti dokumentų lengvatoms“, – sako įstaigos vadovė.
To paties darželio buhalterė Rasa Mataitienė teigia, kad yra ne vienas tėvas, neatsiskaitęs už kelis mėnesius. Tačiau, pasak jos, visi geranoriškai moka bent po tiek, kiek gali.
„Anksčiau tokių problemų nebuvo“, – tikina buhalterė.
Nors Tarybos sprendime numatyta, kad tėvai turi sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, pasak R.Mataitienės, jų darželyje galima atsiskaityti ir vėliau.
K.Ramanausko lopšelyje-darželyje ant kiekvienos grupės durų ar prieškambario stende kabinami pranešimai, kiek tėvai kas mėnesį turi susimokėti. Taip atkreipiamas dėmesys, kad suaugusieji nepamirštų laiku atsiskaityti.
Auklėtojų nuopelnas
„Žibutės“ lopšelio-darželio direktorė Dalia Mačiukienė sako, kad pas juos niekada nebūna skolų. Tokia situacija – bendro auklėtojų ir tėvų darbo rezultatas.
„Mes nesigiriame, bet skolų niekada neturime. Auklėtojai tėvams visuomet primena, siunčia SMS žinutes. Prieš dešimt dienų iki tol, kol reikia susimokėti, parašome skelbimus ir iškabiname matomoje vietoje, kad visi matytų“, – pasakoja pašnekovė.
Panevėžio rajono Ramygalos lopšelio-darželio direktorė Valerija Astikaitė teigė, kad yra vienas kitas skolininkas, tačiau dauguma tėvų atsiskaito laiku. Pasak jos, tam tikra dalis neatsiskaitančiųjų buvo ir tais vadinamaisiais gerais laikais.
V.Astikaitės teigimu, tėvai, neįstengdami sumokėti už darželį, tiesiog kurį laiką neleidžia vaiko. Pagerėjus finansinei padėčiai, jį vėl atveda.
„Kaime situacija visur panaši. Dažniausiai dirba tik vienas iš tėvų, todėl, pablogėjus finansinei būklei, vaiko nebeleidžia į darželį“, – paaiškino vadovė.
Direktorė pažymi, kad priešmokyklinukų tėvus dažniausiai ragina savo vaikus leisti į darželį, nes jie taip lengviau pasirengia mokyklai. Ramygalos lopšelį-darželį lanko 80 vaikų, iš jų apie penkiasdešimties tėvai socialiai remtini.
Gali patarti
Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė, kuruojanti ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų veiklą, Zita Satkauskienė sako, kad Savivaldybė nesikiša į skolininkų ir įstaigų vadovų santykius.
„Jei tėvai vengia mokėti už vaikų ugdymą ir maitinimą, lopšelių-darželių vadovai gali kreiptis į Savivaldybės teisininkus, kurie jiems patars, kaip elgtis, ar kreiptis į teismą, ar pasirinkti kitą būdą“, – sako specialistė.
Jai pačiai neteko girdėti atvejo, kad darželio vadovas būtų padavęs nemokų tėvą į teismą.
Prieš keletą metų visi ugdymo įstaigų vadovai Savivaldybei pateikdavo informaciją apie skolininkus.
- Vaida Repovienė
