Apie būsto naujas tendencijas, kainas ir problemas, su kuriomis dabar susiduria vystytojai pasakojo nekilnojamo turto (NT) įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis. Pats NT specialistas iš viso jau pakeitė keletą butų ir 3 namus. Šiuo metu R. Dargis gyvena bute. Anot jo, būstą reikėtų keisti atsižvelgiant į gyvenimo aplinkybes.
Taip pat R. Dargis, pastebėjo, kad koronaviruso pandemija neatpažįstamai pakeis žmonių būstus, jie taps didesni ir patogesni. Prekybos centrai taip pat taps kitokie. Čia žmonės ateis nebe pirkti, bet išbandyti prekes ar pasimatuoti drabužius.
Kaip manote, kodėl NT sritis pandemijos metu kenčia bene mažiausiai? Pirmojo karantino metu sandorių negalėjo vykti dėl ribojimų, tačiau vėliau juos panaikinus jų skaičius augo labai greitai. Ir susidomėjimas NT neslūgsta iki dabar. Kas lemia gyventojų neslopstantį susidomėjimą NT?
NT pardavimų augimas rodo, kad žmonėms reikia būsto. Nemaža dalis gyventojų ėmė dirbti iš namų ir suprato, kad jiems reikia kitokio, dažnu atveju erdvesnio būsto. Juk šiuo metu dažniausiai būstus perka tie gyventojai, kurie vieną jau turi.
Taip pat jau keletą metų augo žmonių atlyginimai, tai irgi lėmė, kad jie galvoja ir turi visas galimybes įsigyti naują būstą. Daugiau žmonių gali sau leisti pirkti būstą, todėl vystytojai juos ir stato.
Dar reikia nepamiršti, kad būsto poreikis rinkoje kiekvienais metais auga. Ypač Vilniuje, 3,5 tūkst. būstų pasikeitimas yra natūralus, kalbant apie naujus būstus. Tačiau dar didesnę rinkos dalį sudaro antrinės rinkos būstai.
Nors šis koronaviruso pandemijos laikotarpis atnešė daug neapibrėžtumo, vis tik šio laikotarpio nereikėtų lyginti su 2008 m. krize. Tuo metu bankai buvo aktyvūs rinkoje teikdami paskolas būstų įsigijimui. Paskolos beveik visiškai padengdavo būsto kainą, todėl buvo daug susižavėjusių pirkėjų, kurie rizikavo imdami paskolas.
Dabar situacija kitokia. Lietuvos banko prieš keletą metų įgyvendinti reikalavimai, kurie nurodo, kokią dalį savo atlyginimo žmonės turėtų skirti paskolos įmokai, koks turi būti pradinis įnašas, kokiam laikui jie gali imti paskolą, atšaldė bankų aktyvumą, kurie dalijo paskolas. Tad šiuo metu bankų aktyvumas teikiant paskolas yra subalansuotas. Bankai atsižvelgia į žmonių pajamas ir jų tvarumą prieš duodami paskolas.
Karantinas atnešė naują tendenciją – žmonės pirmenybę ėmė teikti erdvesniam būstui? Kaip manote, ar ši tendencija liks ir pasibaigus karantinui? Ar vystytojai daugiau statys erdvesnių būstų?
Žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, todėl ir nori erdvesnių būstų. Anksčiau šeimą tenkino 2 ar 3 kambarių butas, kuriame vaikai turėjo savo miegamąjį, o tėvai – savo, o laiką leisdavo bendroje erdvėje – svetainėje. Tačiau dabar jeigu ir vyras, ir žmona dirba namuose, o aplink dar laksto vaikai, kurie prašo padėti mokytis nuotoliniu būdu, suprantama, kad tokia šeima nori gyventi erdviau.
Noras gyventi erdviau ir patogiau išliks ir pasibaigus pandemijai, todėl didesnių būstų populiarumas nemažės.
O kokiame būste jūs pats gyvenate? Jei dabar statytumėte sau, tai kur ir kokį?
Per visą savo gyvenimą pakeičiau keletą butų ir tris namus. Šiuo metu gyvenu bute. Manau, kad kiekvienam žmogaus etapui reikalinga vis kitokia gyvenimui skirta erdvė. Kai augo vaikai reikėjo daugiau erdvės ir kiemo, todėl gyvenome name. Jis padeda ugdyti vaikus, nes vaikai turi pareigų, pavyzdžiui, pjauti žolę ar grėbti lapus.
O kai vaikai užauga, gyventi name nebelieka prasmės, norisi gyventi be rūpesčių, todėl ir pasirinkau gyvenimą bute. Jis nėra mažas, buto dydis apie 180 kv. metrų. Tačiau be problemų galiu butą užrakinti ir kur nors išvykti, o grįžęs vėl ten gyventi.
Kaip manote, kodėl lietuviai dažniau pirmenybę vis dar teikia dalinei apdailai o ne visiškai, ar tikrai tokiu būdu jie siekia sutaupyti? Ar ateityje bus pokyčių šioje srityje?
Tikėtina, kad patys įsirengdami žmonės šiek tiek sutaupys, nes pasirinks su verslo liudijimais dirbančius apdailininkus. Jų kainos mažesnės, bet ir mokesčių jie sumoka mažiau negu įmonės.
Dar žmonės anksčiau turėjo daugiau laiko ir galėjo patys užsiimti savo būsto apdaila. Dabar, kai atlyginimai vis auga situacija po truputį keičiasi, žmonės uždirba daugiau, todėl leidžia sau samdyti įmones, kurios už juos įrengtų būstą.
Ir mes vis dažniau statome namus su įrengtais butas, nes dabartinis klientas nori nusipirkti būstą, atsivežti baldus ir jame jau iš karto gyventi. Jau aišku, kad šia linkme eisime ir toliau. Vis daugiau žmonių norės įsigyti jau gatavą produktą, o ne jo dalį.
Taip pat įtaką daro ir kitų šalių patirtis, pavyzdžiui Estijoje parduodami tik visiškai įrengti butai. O jie pavyzdį ėmė iš Suomijos.
Kokių pokyčių sulauks komercinis NT? Ar tiesa, kad vietoje parduotuvių daugės prekių atsiėmimo punktų, o biurus įmonės rinksis mažesnius, nes dalis žmonių ir pasibaigus pandemijai dirbs iš namų?
Būtent komercinis NT šiuo metu daugiausiai ir kelia klausimų vystytojams. Tikėtina, kad įmonėms nebereikės tokių didelių biurų. Jos jau dabar svarsto, apie galimybę, kad ir pasibaigus pandemijai, dalis žmonių dirbs namuose, o dalis biuruose.
Kita svarbi komercinio sudedamoji dalis – prekybos centrai. Per pandemiją itin išaugo internetinė prekyba. Tai pakeis pirkėjų įpročius, todėl vietoje prekybos centrų atsidarys sandėliai, kuriuose bus laikomos internetinių parduotuvių prekės. Tokių sandėlių plėtra, bus naujas NT segmentas.
Dar vietoje parduotuvių bus atidaromi ne tik prekių atsiėmimo punktai, bet ir naujų gaminių salonai, kuriuose žmonės galės išbandyti prekes, o vėliau jas užsisakyti internetu. Tai ypač aktualu drabužių prekybai, juk perkant internetu dažnai netinka dydis, spalva ar kiti dalykai. Tad tokie naujų gaminių salonai padės pirkėjams įsigyti, jiems tinkančius drabužius.
Tad tokių didžiulių drabužių ar batų parduotuvių, tikėtina, kad po kelių metų gali nebelikti.
Kaip vertinate, kad nuo šių metų pastatų energinės klasė turi būti didesnės A++ ? Ar esame pasiruošę statyti tokius būstus ir kaip tai atsilieps jų kainai?
Specialaus pasiruošimo statyti aukštesnės energinės klasės būstus nereikia. Tačiau jų statybos kaina išaugs. Kiek kaina kils pirkėjams, lems rinka, nes ji diktuoja kainas. Jeigu bus poreikis naujiems būstams, tada ir kaina kils.
O su klimato kaita turime kovoti. Todėl turime orientuotis į aukščiausius energetinius standartus, o kaip tai atsilieps kainai parodys laikas ir rinka.
Su kokiais sunkumais pandemijos metu susiduria NT vystytojai? Kaip manote, kodėl, kai kurie jų samdo subrangovus, kurie nelegaliai įdarbina kitų šalių gyventojus, pavyzdžiui ukrainiečius, ar tokiu būdu jie stengiasi sutaupyti?
Vystytojams sunku rasti įmones, kurios būtų patikimos ir kokybiškai galėtų atlikti darbus. Todėl natūralu, kad darbuotojų tenka ieškoti užsienyje. Jeigu rinkoje trūksta darbuotojų, normalu, kad jie atvyksta iš kitų šalių.
Tačiau vis tik didesnė šiandien vystytojų problema ne darbuotojai, bet neapibrėžtumas įstatymuose. Šiuo metu būsto poreikis itin didelis, tačiau naujų namų atsiradimo procesai ilgėja, vystytojai susiduria su biurokratizmu. Vystytojams pasiūlyti naujus būstus, kurie jau būtų gyvenami užtrunka iki 2 metų.
Vystytojai yra priklausomi nuo daugybės valstybinių institucijų. O dažni pokyčiai teisės aktuose neleidžia tvariai ir prognozuojamai dirbti.
Kokius kainų pokyčius prognozuojate šiems metams, ar būsto kainos vis dar kils ir kiek jos didės?
Sunku pasakyti, jau minėjau, kad kainų didėjimą gali lemti reikalavimas būstus statyti aukštesnės energinės klasės. Tačiau tuo pačiu metu gali atsitikti taip, kad nuslūgs žmonių susidomėjimas NT. Tokiu atveju būstų kainos galėtų netgi kristi.
Jeigu sulėtėtų Lietuvos ekonomikos augimas, tai irgi galėtų lemti NT kainų mažėjimą. Tačiau kol kas tikėtina, kad visuotinis vakcinavimas ir karantino atlaisvinimas leis žmonėms į gyvenimą žiūrėti optimistiškiau. Jeigu žmonės dirbs ir užsidirbs, jiems reikės būstų, kuriuose galėtų gyventi, ilsėtis ir auginti vaikus.
