Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.
„Tikimės, kad dabartinės energetikos kainos tokiose aukštumose ilgai neišsilaikys. Be to, visos Europos šalys turės ieškoti sprendimų, kad energetikos kainos sumažėtų.
Prognozuojama, kad recesiją turėsime šių metų paskutinį ketvirtį ir kitų metų du pirmus ketvirčius. Vėliau tikimasi ekonomikos pakilimo“, – prognozavo ekonomistas.
Jo teigimu, Baltijos šalyse šiemet išaugusios žaliavų ir energetinių produktų sąnaudos buvo greitai perkeltos galutiniam vartotojui, priešingai negu Vakarų Europoje, kur kainos keičiamos rečiau ir lėčiau.
„Tačiau artimiausiais mėnesiais veikiausiai matysime, kad metinė infliacija daugelyje kitų Europos šalių dar augs, o Lietuvoje nebedidės. Žinoma, infliacija Lietuvoje ir toliau labai priklausys nuo degalų kainų, kurios kiek netikėtai sumažėjo vasaros antroje pusėje, pokyčių, tačiau tai nereiškia, kad nebus dar vieno degalų kainų šuolio rudenį. Taip pat infliacijai įtaką darys ir valstybės veiksmai švelninant energetikos produktų brangimą, tačiau valdžios veiksmų nuspėti neįmanoma.
Bazinė infliacija, neįtraukus energetikos ir maisto kainų pokyčių, Lietuvoje vis dar didės artimiausiais mėnesiais. Prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą bus 17,9 proc., kitąmet – 6,2 proc., o 2024 metais smuks iki žemiau nei 2 proc. Apskritai pasaulio tiekimo grandinės gerėja, kai kurių žaliavų kaina jau gerokai sumažėjusi, o galima recesija taip pat darytų neigiamą įtaką kainoms, todėl manome, kad racionalu kitąmet tikėtis spartaus infliacijos sulėtėjimo“, – prognozavo T. Povilauskas.
Darbuotojų laukia pokyčiai
Pasak ekonomisto, nedarbas mūsų šalyje augs.
„Padėtis Lietuvos darbo rinkoje pirmą pusmetį buvo labai gera ir darbuotojų skaičiaus augimas, ir nedarbo nuosmukis labai viršijo prognozę. Ukrainoje vykstant karui, nedarbo Lietuvoje sumažėjimas iki 5,2 proc. antrą ketvirtį yra puikus rezultatas. Manome, kad kitąmet darbo rinka truputį atvės ir vidutinis nedarbo lygis padidės nuo prognozuojamų 6 proc. šiais metais iki 6,8 proc. 2023 metais.
Tiesa, tai būtų daug mažesnis nedarbo pokytis, negu buvo pandemijos metu. Įkaitusi darbo rinka yra palanki darbo užmokesčiui augti, o tą aiškiai matėme ir šiemet, kai dar antrą ketvirtį metinis vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius pokytis buvo beveik 14 procentų. Visgi prognozuojame, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis dėl lėtesnių ekonomikos apsukų augs kukliau negu šiemet – 8,5 proc., kai šiemet jis didės daugiau negu 12 procentų. Ir toliau didelę teigiamą įtaką vidutinės algos pokyčiui darys prognozuojamas minimalios mėnesio algos padidėjimas“, – komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, kitos šalys jau patvirtino minimalios algos augimą, o Lietuva dar nenusprendė dėl jos didinimo.
„Pavyzdžiui, Lenkijoje minimali alga iš viso didės 15 proc. Nuo sausio 1 d. ji kils 10 proc., o nuo liepos 1 d. dar 5 proc.“ – pavyzdį pateikė ekonomistas.
Pasak ekonomisto, jeigu ir toliau šildymui naudotume dujas, sąskaitos galėtų išaugti iki 90 proc. daugiau nei pernai, todėl ieškoma sprendimų, ketinama deginti mazutą.
„Prekių pirkimai sulėtėjo pasibaigus pandemijai, šiuo metu žmonės vis dar daugiau pinigų leidžia paslaugoms. Šiemet kainų kritimo nebus, tačiau tikimasi, kad jos stabilizuosis“, – sakė T. Povilauskas.
Jo teigimu, NT sandorių sumažėjo, viena iš būdų sugražinti pardavimus, mažinti kainas.
„Kitos šalių vystytojai Lenkijoje ar Švedijoje taip stipriai kainų nebedidina, kai kur jos net mažėja. Tad tikėtina, kad NT kainų pokyčius matysime ir Lietuvoje“, – prognozavo ekonomistas.
Energetikos kainas mažins valdžios pagalba
Pasak jo, akivaizdu, kad didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai rudenį ir žiemą turės aukštos energetikos produktų kainos.
„Net jeigu jos ir nebeaugs ar pakris, vis vien žiemą liks daug didesnės negu prieš metus. Dabartinės elektros ir gamtinių dujų kainos artimiausiais mėnesiais ypač prispaus verslą, kurio mokama kaina dažniausiai iškart priklauso nuo kainų biržose. Daugeliui gyventojų didesnių išlaidų, palyginti su rugpjūčiu, už sunaudotą energiją pokyčių nebus iki lapkričio, kai reikės apmokėti pirmąsias sąskaitas už šildymą spalį.
Kadangi biokuro kainos vasarą toliau augo, šilumos kaina daugelyje savivaldybių bus gerokai didesnė negu prieš metus. Kitas didelis daugeliui gyventojų išlaidų šuolis turėtų būti 2023 metų pradžioje, kai visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams gali didėti ir dvigubai. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad valstybė, siekdama sušvelninti kainų didėjimą, kitų metų pirmą pusmetį elektros vartotojams skirs ne mažesnes subsidijas, negu skyrė šių metų antrą pusmetį“, – komentavo ekonomistas.
T. Povilauskas pastebėjo, kad antrą ketvirtį karo Ukrainoje ir įvestų sankcijų agresorėms Rusijai ir Baltarusijai įtaka Lietuvos ekonomikai buvo ne tokia didelė, nes daugelio sankcijų draudimai įsigaliojo tik vasarą, todėl bent jau importuotojai sukaupė istoriškai dideles reikalingų žaliavų ir medžiagų atsargas.
„Tačiau šių metų antrą pusmetį importas iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai kris, ir ne visos įmonės atras alternatyvių tiekėjų už tinkamą kainą. Be to, išlaikome atsargias eksporto į Rusiją ir Baltarusiją prognozes – darome prielaidą, kad metinis eksporto nuosmukis bus didesnis, negu buvo antrą ketvirtį“, – skaičiavo ekonomistas.
Pagerino šių metų Lietuvos BVP prognozę
SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,5 procento. Gegužę bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 0,9 procento.
Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,5 procento, kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas.
Banko teigimu, prognozės koreguojamos dėl infliacijos lygio ir augančių bazinių palūkanų normų.
SEB prognozuoja, kad šių metų vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 17,9 proc., tuo metu 2023 metais ji turėtų sumažėti iki 6,2 procento. Gegužę prognozuota, kad infliacija augs atitinkamai 14,7 ir 3,8 procento.
Nedarbas šiemet turėtų siekti 6 proc., o 2023 metais – 6,8 procento. Darbo užmokesčio augimas atitinkamai turėtų siekti 12,2 ir 8,5 procento.
Metų pradžioje SEB prognozavo, jog Lietuvos BVP 2022 metais augs 3,5 proc., o 2023-iaisiais – 3,3 proc.
