Lietuvos darbo rinkos ekspertai teigia, kad anksčiau už minimalų atlyginimą sutikdavę dirbti šviežiai studijas baigę jaunuoliai šiandien reikalauja mažiausiai 1200 litų algos „į rankas“.
Nors remiantis prognozėmis patį didžiausią darbuotojų stygių pajusime po kelerių metų, šis reiškinys jau šiandien daro didžiulę įtaką verslo plėtrai. Darbo rinkoje ryškėja darbdavius neraminančios tendencijos: nekvalifikuoti darbuotojai reikalauja vis didesnio atlygio, vis dažniau darbdavys darbo vietą naujam darbuotojui turi „parduoti“, didėja darbuotojų migracija, o lojalumas darbdaviams nuolat mažėja.
Pernykščiai rekordiniai atlyginimo augimo tempai išlieka ir šiemet: vidutinė alga pirmąjį pusmetį kilo 20,5%., pasak analitikų, iki metų galo atlyginimai gali pakilti dar 9–15%. Šie pokyčiai darbo rinkoje įnešė nemažai sumaišties. Personalo konsultacijų įmonės „Prime People“ specialistai, nuolat bendraujantys su potencialiais darbuotojais bei darbdaviais, fiksuoja grėsmingą tendenciją: pradėjo mažėti kvalifikuotiems specialistams ir nepatyrusiems naujokams siūlomų atlyginimų skirtumai.
Jei prieš porą metų studentas, siekdamas įgyti patirties, sutikdavo dirbti ir už minimalų atlyginimą, tai šiandien studijas baigęs ar baigiantis jaunuolis, savo kompetenciją vertina mažiausiai 1200 Lt po mokesčių. Studentams ir panašios srities specialistams siūlomas atlyginimas bei darbo sąlygos daugeliu atvejų beveik nesiskiria., tuo tarpu kai kurių kvalifikuotų specialistų atlyginimai iki šiol vos perkopia minimalaus atlygio kartelę. Kadangi dėl migracijos įtakos labiausiai nukenčia fizinio darbo jėgai imlios sritys, kai kuriuose veiklos sektoriuose darbininkai uždirba daugiau nei įmonių vadovai. Akivaizdus pavyzdys – dėl darbininkų stygiaus nuolat kylantys statybininkų atlyginimai, kurių vidurkis (po mokesčių) yra apie 3000 litų, o aukštesnės kvalifikacijos meistrai uždirba dvigubai daugiau.
Tenka mokėti daugiau
Nepaisant susiformavusių „nelygiaverčių“ darbo sąlygų, siekdami pritraukti kvalifikuotus specialistus darbdaviai priversti atsižvelgti į išaugusias potencialių darbuotojų viltis. „Prime People“, nuolat stebintys potencialių darbuotojų mėnesinio atlyginimo lūkesčius pateikia šiuos duomenis: šiandien patyrusi biuro administratorės tikisi 2.000-3.500 Lt mėnesinio atlyginimo, neturinti patirties – 1500 Lt. Pardavimo specialistų lūkesčius įtakoja nekintamos ir kintamos atlyginimo dalies santykis, tačiau patirties turintis vadybininkas siekia 2.500-5.000 Lt mėnesinio nekintamo atlyginimo. Patyrusį rinkodaros specialistą, motyvuotų 3.500-6.000 Lt per mėnesį. Buhalteris ateitų dirbti į įmonę už 2000 – 3000 Lt mėnesinį atlygį, vyriausią finansininką motyvuotų 3.000-6.000 Lt per mėnesį. Partyrę programuotojai, IT specialistai darbą keistų, jei darbdavys siūlytų 4.000-6.000 Lt mėnesinį atlyginimą, turintys mažai patirties – 2000-3 000 Lt. Aukštesniosios grandies vadovų – pardavimų, rinkodaros, finansų, technikos direktorių mėnesinis atlygis svyruoja nuo 4000 iki 12000 Lt. Aukščiausio vadovo – direktoriaus atlyginimas gali svyruoti nuo 2500-3000 Lt, mažoje įmonėje iki 20.000 Lt ir daugiau didelėje.
Ekspertai pastebi naują tendenciją – derantis dėl atlyginimo dabar kalbama apie visą „gerovės paketą“. Potencialių darbuotojų nebestebina seni motyvavimo būdai – apmokėtos sąskaitos už mobilųjį telefoną ir automobilio kurą ar narystė sporto klube. Patraukliausios motyvavimo priemonės – galimybė mokytis, tobulinti profesinius įgūdžius bei asmenines savybes įmonės sąskaita. O ateitis priklauso į ilgalaikę perspektyvą orientuotoms priemonėms: sveikatos ar gyvybės draudimas, papildomas pensijų kaupimas, kreditų įmokų mokėjimas, įmonės akcijos.
Lojalumo stoka
Kita bauginanti darbo rinkos tendencija – nuolat mažėjantis darbuotojų lojalumas. Bendrovės „TNS Gallup” tyrimų duomenimis, Lietuvos darbuotojų lojalumas yra vienas žemiausių ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje: daugiau nei pusė Lietuvos dirbančiųjų nesijaučia motyvuoti darbe, viena to priežasčių – nepasitenkinimas atlygiu. Rezultatas – nuolat auganti darbuotojų kaita, kurios variklis – siekis gauti didesnį atlygį už tą patį darbą. Kaip teigia ieškantieji darbo, mažai tikėtina, kad darbdavys patenkins darbuotojo prašymą padidinti atlyginimą 20-40%, o keičiant darbovietę tai visiškai natūralu. Šis reiškinys ne tik skatina darbuotojus migruoti, „užtrunkant“ vienoje įmonėje 1-2 metus, bet ir didina lojalių darbuotojų nepasitenkinimą tuo, kad naujokas, įmonėje nepasiekęs jokių rezultatų, nuo pirmos savo darbo dienos uždirba tiek pat ar daugiau nei senbuvis. Kartais darbdaviai „įvertina“ darbuotojo rezultatus pavėluotai, šiam susiruošus išeiti. Tuomet darbuotojas gali tikėtis atlyginimo kilimo, darbo sąlygų gerinimo, paaukštinimo ir t.t. Tačiau, ekspertų teigimu, tai lojalumo nedidina.
