Apie tai – teisės firmos „Sorainen“ vyresniosios teisininkės Aurelijos Daubaraitės komentaras.
Apie darbuotojui paskirtą saviizoliaciją darbdavys gali sužinoti trimis būdais. Pirmiausia, apie susirgimą COVID-19, kontaktą su sergančiuoju ar dėl kelionės paskirtą saviizoliaciją turėtų pranešti pats darbuotojas. Nors tokią jo pareigą nustato Darbo kodeksas, tačiau ir pats darbdavys turėtų nuolat priminti apie pareigą pateikti informaciją apie saviizoliaciją bei jos priežastis.
Vis dėlto darbuotojai ne visada linkę pranešti apie susiklosčiusią situaciją ir net kartais stengiasi ją nuslėpti. Todėl apie darbuotojui paskirtą saviizoliaciją darbdavys gali sužinoti pagal nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau šis ne visada išsamus: užsikrėtus COVID-19 liga, jame tebus nurodytas įrašas „Liga“, izoliuojantis po kelionės ar turėjus sąlytį – „Epideminė situacija“. Vis dėlto darbuotojai ne visada ima nedarbingumo pažymėjimą, nes gali dirbti iš namų ar nusprendžia pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Galiausiai, su darbdaviu gali susisiekti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai, tačiau dėl didelio sergančiųjų ir besiizoliuojančių skaičiaus, jie ne visada spėja tai padaryti. Todėl patikimiausias būdas sužinoti apie būtinybę izoliuotis išlieka abipusė darbuotojo ir darbdavio komunikacija – darbdavys turėtų aiškiai įvardinti būtinybę nedelsiant pranešti paskirtam asmeniui apie paskirtą izoliaciją.
Už pasirodymą darbe – iki 5 metų laisvės atėmimo
Aiški darbdavio ir saviizoliacijoje esančio darbuotojo komunikacija padeda išvengti skaudžių pasekmių. Viena vertus, liga gali užsikrėsti kiti įmonės darbuotojai. Kita vertus, gresia ir teisinės pasekmės, tokios kaip bauda ar pareiga atlyginti kitų patirtą žalą.
Kad to išvengtų ar bent sumažintų tokią riziką, darbdavys turėtų patvirtinti ir supažindinti darbuotojus su taisyklėmis, reglamentuojančiomis darbuotojo elgesį nustačius ligą ar paskyrus jam privalomą izoliaciją.
Taisyklėse reikėtų numatyti prievolę pateikti informaciją, darbdavio įsipareigojimus darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu (pvz. darbo priemonių pristatymas į namus, jei darbas iš namų įmanomas) ir kolegų elgesį, jei šie turėjo kontaktą su COVID-19 sergančiu darbuotoju. Aiškios taisyklės palengvina situacijos valdymą ir nustato aiškią kiekvienos šalies atsakomybę.
Vis dėlto, jei darbuotojas nepraneša apie paskirtą saviizoliaciją ir nepasirodo darbe, darbdavys turi teisę pradėti darbo pareigų pažeidimo procedūrą dėl darbuotojo neatvykimo į darbą. Žinoma, galutinis jos rezultatas priklausytų nuo priežasčių, dėl kurių darbuotojas nepranešė apie susidariusią situaciją. Be to, svarbu ir tai, ar darbdavys buvo iš anksto aiškiai iškomunikavęs būtinybę pranešti jam apie paskirtą saviizoliaciją.
Jei darbuotojas pažeidžia įpareigojimą izoliuotis ir atvyksta į darbo vietą, jam gresia administracinė atsakomybė nuo įspėjimo iki 1500 Eur siekiančios baudos, o jei dėl to išplistų užkratas – ir iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Darbdavys tokiu atveju turėtų nedelsdamas išsiųsti tokį darbuotoją namo, o šiam nesutinkant – nušalinti nemokant atlyginimo, nebent yra galimybė dirbti iš namų.
Jeigu darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie privalomą darbuotojo izoliaciją, įprastai jokia jo atsakomybė prieš valstybę, kitus darbuotojus ir trečiuosius asmenis neturėtų kilti. Tačiau jei apie privalomą darbuotojo izoliaciją darbdavys žinojo ir leido (ar net liepė) dirbti, atsakomybė grėstų ir jam.
Sąlygas nuotoliniam darbui užtikrina darbdavys
Galimybės darbdaviui greičiau susigrąžinti darbuotoją iš izoliacijos kol kas labai ribotos. Privalomas dviejų savaičių saviizoliacijos laikas sąlytį turėjusiems asmenims gali būti sutrumpintas, jei ne anksčiau kaip 10 izoliavimosi dieną atliktas tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas.
Vis dėlto darbdavys niekaip negali įpareigoti darbuotojo atlikti šį testą, o asmenys, įtariami, kad serga, sutrumpinti saviizoliacijos laiko galimybių neturi – pastarieji turi sulaukti, kol bus gautas tyrimo dėl COVID-19 atsakymas.
Jei yra galimybė, darbdavys gali organizuoti saviizoliacijoje esančių darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Darbdavys turi užtikrinti tiek būtinas darbo priemones, tiek saugumą, mat jei kils žala trečiosioms šalims (klientams ar partneriams) įprastai atsakomybę pirmiausia turės prisiimti darbdavys. Todėl dirbant iš namų svarbu, kad darbuotojas turėtų būtiną programinę įrangą ir būtų užtikrintas duomenų saugumas. Darbuotojai turėtų susipažinti su darbo nuotoliniu būdu taisyklėmis, jų laikytis ir žinoti savo pareigas.
Rekomenduojama, kad siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo galimo ligos protrūkio, darbdavys organizuotų darbą nuotoliniu būdu. Vis dėlto net tokiu atveju darbdavys neturi teisės įpareigoti darbuotojų laikytis saviizoliacijos, jei tam nėra teisinio pagrindo.
Net jei būtų patvirtintos taisyklės dėl, pavyzdžiui, darbuotojų laisvalaikio praleidimo būdo nustatant darbuotojams griežtesnes, nei teisės aktais nustatytos, karantino sąlygas, jos galėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio ir taikyti drausminių priemonių darbdavys negalėtų.
Jei galimybės dirbti nuotoliniu būdu nėra, darbuotojui nepaskelbta prastova ir jis privalo laikytis izoliacijos režimo, jam paprastai išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama nedarbingumo išmoka teisės aktų numatyta tvarka.
