„Sodra“ skaičiuoja, kad pandemijos metu gydytojų išduodamų laikinojo nedarbingumo pažymėjimų skaičius itin išaugo rugsėjį ir spalį.
„Tai siejama ne tik su padidėjusiu ligos atvejų skaičiumi, bet ir su karantino ribojimais. Pavyzdžiui, pirmojo karantino metu, kai buvo uždarytos ugdymo įstaigos, apie 80 tūkstančių tėvų turėjo nedarbingumo pažymėjimus nesergančių ir namuose besimokančių vaikų priežiūrai. Per visus 2020 metus buvo išduota 2,7 mln. nedarbingumo pažymėjimų. 2021 metais – 2,1 mln.
2021 m. rugsėjį iš viso išduota 258 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. O 2020 m. rugsėjį buvo išduota 176 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų“, – skaičiavo „Sodra“.
Mažiau uždirbantys serga dažniau?
Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis pasakojo apie vieną neoficialų 4500 darbuotojų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad biuletenius dažniau pradėjo imti darbuotojai, kurių alga siekia iki 800 eurų į rankas.
Anot jo, šiemet, pralyginti su praėjusiais metais, tokių darbuotojų dalis išaugo nuo maždaug 32 proc. iki 44 proc. Tuo metu uždirbantys daugiau šiemet serga netgi rečiau nei pernai. Tokių sumažėjo nuo 8 proc. iki 5 proc.
„Darbuotojai, uždirbantys 1300 eurų ir daugiau, biuletenius ima rečiau, jų yra apie 5 proc. Kuo didesnės darbuotojų pajamos, tuo rečiau jie ima biuletenius.
Tai susiję su išmokų dydžiais, kuo mažiau žmogus uždirba, tuo mažiau nuo darbo užmokesčio skiriasi jo ligos išmoka. Kai darbuotojas uždirba daugiau, jo išmoka mažėja“, – sakė verslo konfederacijos prezidentas.
„Sodra“ aiškina, kad už dvi pirmąsias ligos dienas nedarbingumo išmoką moka darbdavys, ji siekia nuo 62,06–100 proc. Nuo trečios dienos 62,06 proc. ligos išmoką moka „Sodra“.
Kolegos turi dirbti daugiau
A. Romanovskis tikino, kad simuliavimo problemą mato ne tik darbdaviai, bet ir patys darbuotojai.
„Jie ėmė pasakoti, kad kolegos serga. Šiuo metu darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu, todėl jeigu ir esami darbuotojai simuliuoja, daugiau dirbti tenka jų kolegoms“, – sakė A. Romanovskis.
Jis siūlė atitinkamoms institucijoms griežčiau tikrinti darbuotojus, taikyti baudas.
„Manome, kad šiuo metu biuletenį lengviau gauti, nes gydytojai žmones konsultuoja telefonu. Jie turėtų akyliau stebėti žmones, kurie prašo trumpalaikio nedarbingumo, pavyzdžiui, 2 ar 3 dienoms. Matome, kad nedarbingumo atvejų ypač padaugėja prieš šventines dienas, pavyzdžiui, Vėlines.
Taip pat niekas netikrina tų žmonių, tad jie jaučiasi nebaudžiami, todėl tuo ir naudojasi. Pavyzdžiui, juk aiškiai valdžia yra pasakiusi, kad jeigu žmogus neturės arba bandys padirbti galimybių pasą, jis bus baudžiamas. Tokios pozicijos reikėtų ir kalbant apie ligų simuliavimą. Bausmė – geriausia atgrasymo priemonė.
Dažniau serga vasarą mažuose miesteliuose
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad darbuotojai ligas simuliuoja jau seniai.
„Tai nėra tik pandemijos problema, su tuo darbdaviai susiduria jau seniai, daugiausiai simuliavimo atvejų darbdaviai pastebi vasaros laikotarpiu. Taip pat ši problema aktualesnė regionuose, mažesniuose miesteliuose. Ten šeimos gydytojai turi artimesnį ryšį su savo pacientais, todėl ir biuletenį ten gauti lengviau.
Dar pandemijos metu darbuotojai yra atitrūkę nuo savo darbo vietos. Tad pagunda, pasiimti biuletenį ir nedirbti, yra dar didesnė“, – teigė darbdavių atstovas.
Anot D. Arlausko, šią problemą išspręstų didesnė darbuotojų kontrolė.
„Šiuo metu už pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdavys, o už tolimesnes – „Sodra“. Nesiūlome trumpinti darbdavių apmokamą ligos laikotarpį ar mažinti išmoką. Juk tada sąžiningi žmonės, kurie tikrai susirgs, eis į darbą net karščiuodami ar sloguodami. Tai nėra gerai, tokie darbuotojai gali užkrėsti ir kitus.
Tad reikėtų griežčiau kontroliuoti ir tuos, kurie gauna ir išduoda biuletenius. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų atkreipti į tai dėmesį. Taip pat reikėtų tikrinti darbuotojus, turinčius biuletenius, ar jie tikrai serga. Juk kaip tikrinami žmonės dėl nelegalaus darbo, taip jie galėtų būti tikrinami ir dėl biuletenių“, – siūlė darbdavių atstovas.
Sirgti neapsimoka finansiškai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad darbdaviai neturėtų kaltinti darbuotojų simuliavimu.
„Priešingai – jiems reikėtų galvoti, kaip juos pritraukti dirbti į tam tikras pozicijas. Darbuotojams reikia didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Tačiau darbdaviai to nenori daryti.
O siūlymus atimti visas pašalpas ir nedarbo išmokas girdime jau seniai. Taip siekiama, kad darbuotojai liktų be nieko ir būtų priversti dirbti bet kokiomis sąlygomis“, – tikino darbuotojų atstovė.
Taip pat I. Ruginienė pastebėjo, kad biuletenis darbuotojams kainuoja.
„Juk ilgai sirgti neapsimoka finansiškai, mažėja darbuotojo atlyginimas. Tai žmonės be priežasties tikrai neima biuletenių.
O šiuo metu gyvename sudėtingu laikotarpiu, normalu, kad darbuotojai serga. Juk kasdien fiksuojami dideli COVID-19 užsikrėtimų ir mirčių skaičiai. Tad žmonės vos pajutę pirmuosius simptomus saugosi, lieka namuose ir rūpinasi savo sveikata, kad netektų atsidurti ligoninėje. Todėl jie skambina šeimos gydytojui ir ima nedarbingumo lapelius“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Dirba per daug, todėl ir serga?
Pasak I. Ruginienės, vargu, ar darbdaviai tikrai norėtų, kad įtardamas, kad serga COVID-19, žmogus ateitų į darbą.
„Tada juk gali susirgti visa darbuotojų pamaina, o tai įmonei atneštų didelius nuostolius“, – svarstė darbuotojų atstovė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbuotojai verčiami netausoti savo sveikatos.
„Lietuva pirmauja pagal dirbamų viršvalandžių skaičių. Žmonės dirba po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes iš pagrindinio atlyginimo darbuotojams neišeina pragyventi. Jiems dar reikia prisidurti, kad šiaip ne taip uždirbtų atlyginimą iš kurio galėtų gyventi.
Todėl žmonės sulaukė 50 metų amžiaus turi keisti darbą, dėl sveikatos problemų“, – pasakojo darbuotojų atstovė.
Nedarbingumas tik 5 dienoms?
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija pažymėjo, kad laikinas nedarbingumas – tai ne papildomos atostogos, laisvos dienos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas.
„Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką. Išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą gydytojas, supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu“, – teigė ministerija.
Ji pažymėjo, kad esant ekstremaliajai situacijai elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai nuotoliniu būdu gali būti išduodami ne ilgiau kaip 5 kalendorinėms dienoms, kai gydytojo sprendimu asmeniui nereikalinga tiesioginio kontakto gydytojo konsultacija.
„Tęsiant elektroninius nedarbingumo pažymėjimus dėl tos pačios ligos ar traumos, nedarbingumo pažymėjimai turėtų būti išduodamai atvykus pas gydytoją“, – pažymėjo ministerija.
Taip pat pastebima, kad pandemijos laikotarpiu asmenys serga ilgiau. „Sodros“ 2019 m. duomenimis iki 4 darbo dienų elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai buvo išduodami ir apmokami 34 proc. asmenų, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. 2020 m. iki 4 darbo dienų elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai buvo išduodami ir apmokami 26 proc. asmenų, o 2021 m. – 27 proc.
Sergant negalima keliauti, dalyvauti renginiuose
„Sodra“ skaičiavo, kad darbuotojai vidutiniškai serga apie 12,5 darbo dienų.
„Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę“, – vardijo „Sodra“.
Ji komentavo, kad elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
Atlieka tikrinimus
„Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
„Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.
Ši kontrolė yra itin efektyvi – pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami. Dar apie 3–4 procentai žmonių pripažįstami darbingais GKK posėdžio metu“, – pasakojo „Sodra“.
Anot jos, 2019 metais „Sodra“ inicijavo beveik 32 tūkstančius tokių patikrinimų, dar 2,6 tūkst. patikrinimų buvo pradėti gavus pranešimą, skundą ar kitą informaciją.
„2020 metais „Sodros“ iniciatyva pradėti 8 tūkst. patikinimų, gavus skundą ar pranešimą – 700 patikrinimų“, – pažymėjo „Sodra“.
Darbdaviai ne tikrinimų ieškokit, o pagalvokit apie savo darbuotojų materialinę padėtį.
