Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona pasakojo, kad prieš mėnesį įsidarbino vienoje įmonėje administratore. Jos jau pirmojo darbo pokalbio metu darbdavys teiravosi, ar moteris pasiskiepijusi nuo COVID-19.
„Pasiskiepijau dar vasaros pradžioje, tačiau ne todėl, kad vertė ar reikalavo buvusios darbovietės vadovai. Galėjome rinktis – skiepytis ar testuotis. Šiuo atveju taip pat manau, kad gavau darbą dėl savo kompetencijų ir patirties, ne dėl skiepo.
Tačiau įsidarbinusi, jau pirmąją darbo dieną turėjau naujosios darbovietės darbdaviams pateikti dokumentą, kuris įrodo, kad esu pasiskiepijusi“, – pasakojo moteris.
Anot jos, nepasiskiepiję darbuotojai testuojasi arba, jeigu yra galimybė, – dirba iš namų.
„Manau, kad galimybių pasas yra aktualus ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Nežinau, ar norėčiau dirbti įmonėje, kuri nesilaikytų šio reikalavimo ir leistų dirbti ir be skiepų, ir be testų. Juk turiu rūpintis ne tik savo sveikata, bet ir savo šeimos narių“, – teigė Ilona.
Pagrindinis tikslas – paskiepyti kuo daugiau darbuotojų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad jau gana ilgą laiką tiek darbdaviai, tiek valstybės biudžetas dengė darbuotojų testavimo išlaidas.
„Tačiau tai nėra tik pinigų klausimas. Tai – pandemijos suvaldymo klausimas. Sergančiųjų ir mirštančių žmonių skaičius auga. Didesnė jų dalis yra nepasiskiepiję. Tai yra pagrindinis argumentas, kurį pagaliau turi pamatyti ir suvokti visi – tiek profesinės darbuotojų sąjungos, tiek politikai.
Tad dabar visi turime spręsti, ne kas už ką mokės, o ką daryti, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų. Tada nebeliks ir testavimo klausimo“, – komentavo pramonininkų atstovas.
Anot jo, negalima gyventi kitų sąskaita, juolab tokiais sprendimais, kurie kelia grėsmę aplinkiniams.
„Valstybė nemokamais skiepais suteikia kiekvienam žmogui galimybę apsisaugoti ir apsaugoti savo aplinką. Jeigu žmogus to nedaro, turi už tai prisiimti atsakomybę. O ji gali būti visokia, šiuo atveju – finansinė“, – pastebėjo V. Janulevičius.
Jis tikino, nežinantis, ar ieškant ir priimant naujus darbuotojus skiepas taps privalumu:
„Manau kiekviena įmonė tai spręs individuliai. Gali nutikti ir priešingai – jeigu darbuotojas bus reikalingas įmonei, darbdavys mokės už jo testavimą. Visi panašūs atvejai bus sprendžiami individualiai.“
Išeitis – greitieji testai?
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė sakė, kad dėl darbuotojų testavimo kyla daug problemų.
„Darbdaviai nėra garantuoti, kad darbuotojo parodytas testas ar galimybių pasas yra tikras ir patikimas. Be to, darbdavys negali turėti testų ar galimybių paso duomenų kopijų. Dokumentą jis gali tik pamatyti ir po to vėliau kažkur pasižymėti, kad darbuotojas jį parodė. Nėra net jokio oficialaus skiepų ar testų duomenų šaltinio, kuriuo galėtų naudotis darbdaviai.
Pavyzdžiui, vaistinės šiuos duomenis turi, kad galėtų išspausdinti galimybių pasą. Tai reiškia, kad priėjimas prie duomenų galėtų būti suteiktas ir darbdaviams, bet to spręsti niekas nesiima“, – teigė A. Maldutytė.
Anot jos, jau dabar dalis darbdavių testavimą vykdo darbo vietoje.
„Tačiau ne visi verslai galės taip testuoti darbuotojus, nes susidarys papildomos sąnaudos. Kiek papildomai verslai galės prisidėti savo lėšomis testuodami darbuotojus, atsakyti sunku. Pirmiausia reikia sulaukti nepasiskiepijusių darbuotojų reakcijos. Šiuo metu pagrindinis tikslas paraginti dvejojančius žmones skiepytis.
Dar mes siūlėme ir kitokią priemonę – suteikti darbdaviui galimybę pačiam vykdyti testavimą greitaisiais sertifikuotais testais neskiepytiems darbuotojams, o jei mato poreikį ir skiepytiems darbuotojams. Laikotarpio dažnumas galėtų likti toks pats, bet galėtų tai daryti dažniau, papildomai pagal poreikį“, – siūlė įdarbinimo specialistė.
Pasak A. Maldutytės, ekspertai aiškino, kad greitieji sertifikuoti testai yra patikimas būdas aptikti virusą ir užkirsti kelią viruso plitimui.
„Tad jeigu jais testuotis sugeba moksleiviai, kodėl įmonėms neleidžiama savarankiškai jų naudoti?“ – klausė A. Maldutytė.
Reikalauti galimybių paso ar skiepo negali
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė pažymėjo, kad pagal Užimtumo įstatymą tinkamo darbo apibrėžime nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu.
„Darbo skelbimuose galimybių pasas ar skiepas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme ir kuris galėtų lemti sprendimą vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka tinkamą darbą.
Taip pat galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas prie svarbių pateisinamų priežasčių darbo ieškantiems asmenims atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą“, – pažymėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Ji pastebėjo, kad išdavus siūlymą įsidarbinti, kai kurie žmonės priimti darbo pasiūlymo neatsisako, tačiau nurodo, kad darbdavys arba nepriima pokalbiui, arba apsauga neįleidžia į patalpas be galimybių paso.
„Taip pat yra atvejų, kai darbo ieškantys asmenys, aiškindami, kad neturi galimybių paso, vengia įsidarbinti arba atsisako darbo. Tiesiog kartais nutyli faktą, kad galimybių pasą turi, nes vengia priimti darbo pasiūlymus“, – pasakojo M. Jankauskienė.
Kiek kainuoja testai
Jeigu prezidentas pasirašys Seimo priimtą įstatymą, darbuotojai patys mokėti už greituosius antigeno testus, atliekamus kas 7–10 dienų, pradės nuo gruodžio 1 d.
Portalas tv3.lt patikrino, kokios šių testų kainos skirtingose klinikose.
Pavyzdžiui, „Antėjoje“ jis kainuoja nuo 28 iki 40 eurų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre testo kaina siekia nuo 27 iki 32 eurų.
Klinikoje „Endemik“ – 26 eurus, o „Medicina practica“ – 23 eurus.
Kas privalo testuotis?
Šiuo metu periodinis testavimas dėl COVID-19 šiuo metu privalomas darbuotojams, kurie nėra pasiskiepiję, bet verčiasi:
asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
socialinės paslaugos ir veikla;
švietimo paslaugos ir veikla;
laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
vaistinių darbuotojų veikla;
krovinių tarptautinio vežimo veikla;
viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
viešojo administravimo subjektų veikla;
profesinė karo tarnyba;
veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Tikrintis būtina kas 7–10 dienų.
Įstatymas įsigalios gruodžio 1 d. – iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19.
