Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymas mažinti minimalų darbo užmokestį sukėlė profesinių sąjungų pyktį ir paskatino prisiminti kitas neišspręstas problemas. Darbdavių atstovai tikina, kad jų padėtis – taip pat nelengva.
Siūloma didinti minimalų atlyginimą
Lietuvoje minimalus atlygis bei vidutinins mėnesinis atlygis yra vieni iš mažiausių Europos Sąjungoje. Profesinės sąjungos siūlo nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinti minimalų atlygį iki 1000 Lt. Šiuo klausimu nesutaria kai kurios darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo nekelti, o sumažinti minimalų darbo užmokestį, nes jis padaro ekonomiškai nenaudingu žemą kvalifikaciją turinčių asmenų įdarbinimą.
„Liūdna, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia dažnai nepagrįstus pasiūlymus aukščiausiu lygiu ir formuoja aukštų Lietuvos pareigūnų poziciją. Iš pateikiamų dokumentų akivaizdžiai matosi, kad atstovaujama vienos darbdavių organizacijos – Investuotojų forumo – tarptautinių įmonių filialų Lietuvoje pozicija“, – Verslosavaite.lt sakė Lietuvos darbo federacijos (LDF) generalinės sekretorės Janina Švedienė.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Mykolas Aleliūnas teigė, kad jie pritaria, jog reikia didinti minimalų atlyginimą, bet primena, kad Lietuva yra „infliacijos duobėje“, tad viską reikia daryti labai atsargiai.
Išeiti darbuotojui lengviau nei jį atleisti
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad reikia keisti Darbo kodeksą (DK).
„Šiuo metu atleisti darbuotoją iš darbo yra iš tikrųjų sudėtinga. Darbdaviai ir darbuotojai šioje situacijoje yra nelygiaverčiai. Darbuotojas, norėdamas išeiti iš darbo, prieš dvi savaites parašo prašymą ir po jų išeina, kartais atsisveikina net ir anksčiau, – Verslosavaite.lt sakė D. Arlauskas (nuotraukoje).Paveikslo „http://www.verslosavaite.lt/images/1/Danas%20Arlauskas2.JPG“ negalima parodyti, nes jame yra klaidų.
– Darbdaviui norint atleisti darbuotoją reikia daugiau nei dviejų savaičių. Reikia rašyti prašymą, tvarkyti dokumentus, mokėti išeitinę kompensaciją ir panašiai. Mes akcentuojame, kad darbdaviai ir darbuotojai yra nelygiavertėse situacijose.“
Pasak D. Arlausko, dar viena problema – socialinių draudimo pažymėjimų anuliavimas.
„Darbdaviai nežino, ką jų būsimas darbuotojas veikė anksčiau, kokia jo kvalifikacija, ką jis moka ir ar tiesa parašyta jo CV. Mes nebeturime jokios informacijos, reikia rinktis aklai“, – piktinosi D. Arlauskas.
Nelankstumas skatina nekonkurencingumą
Pasak LDF generalinės sekretorės, Lietuvoje dabar labiau akcentuojamas darbo lankstumas ir pamirštamas saugumas.
„Profesinės sąjungos darbo kodeksą sutinka tobulinti tik tuomet, kai nėra mažinamas darbuotojo saugumas, darbuotojo garantijos į teisingas darbo sąlygas, poilsį ir darbo užmokestį, – teigė J. Švedienė. – Darbdaviams dažniausiai rūpi pelnas ir kaip greičiau jį pasiekti, darbuotojas jiems tampa tik darbo paslaugas atliekančiu įrankiu, neturinčiu nei pilietybės, nei jausmų, nei garbės, nei orumo. Taip negali būti.“
Pasak D. Arlausko, palyginus Lietuvos rinkos lankstumą su kitomis šalimis, mes esame visiškai nekonkurencingi.
„Pagal šį rodiklį mes esame maždaug 140 vietoje iš visų pasaulio šalių. Tai skelbiame ne mes, tai – tarptautinių ekspertų išvados“, – sakė D. Arlauskas.
Jis piktinosi, kad profsąjungos kelia per didelius reikalavimus, kad kai kurie iš jų peržengia protingo balanso ribas.
„Suprantu, jie susikūrė, kad gintų darbuotojus, bet viskas turi ribas. Mes negalime pataikauti darbuotojams, nes jei mes nusileisime, tai mūsų rinka bus dar nelankstesnė ir ne tik užsienio investuotojai nenorės investuoti į Lietuvą, bet ir mūsiškiai dar labiau pradės bėgti iš Lietuvos“, – sakė D. Arlauskas.
Dėl viršvalandžių nesutariama
Lietuvos darbdavių nuomone, darbuotojams reikia leisti užsidirbti dirbant viršvalandžius.Lps.lt nuotr.
„Manau, kad siekdami įteisinti dideles viršvalandžių normas, darbdaviai nori įteisinti išnaudojimą. Nuolat viršvalandžius dirbantis darbuotojas po kurio laiko negalės tinkamai atlikti savo darbo ir jis taps nereikalingas įmonei“, – teigė J. Švedienė (nuotraukoje).
M. Aleliūnas teigė, kad negalima drausti žmonėms dirbti viršvalandžius.
„Yra tokių žmonių, kuriems reikia pinigų ir jie arba dirbs viršvalandžius savo darbuose, arba ieškosis kitų darbų, tam, kad išlaikytų šeimą, susimokėtų mokesčius ir panašiai. Draudimas dirbti viršvalandžius jų nesulaikys“, – Verslosavaite.lt teigė M. Aleliūnas.
LLRI siūlo leisti darbuotojui pačiam susitarti su darbdaviu, atsisakyti kolektyvinių sutarčių skatinimo ir leisti susitarti individualiai dėl sąlygų, kurios dabar leidžaiamos tik kolektyvinėmis sutartimis.
„Darbdavys, kapitalo savininkas visada buvo ir bus stiprioji pusė, darbuotojas vienas, be profesinės sąjungos, dažnai nėra pasirengęs tokioms nelygiavertėms deryboms nei teisiškai nei morališkai. Daugelis LLRI siūlymų prieštarauja tarptautinėms darbo teisės normoms“, – teigė J. Švedienė.
J. Švedienė nuogąstavo, kad šiuos siūlymus teikiantys ekspertai tokiu būdu tikisi pakelti Lietuvos konkurencingumą ir pritraukti užsienio investuotojus tuo pamiršdami žmogų.
Visi klausimai sprendžiami Trišalėje taryboje
Lietuvoje jau 15 metų veikia Respublikos Trišalė taryba, kuri priima svarbiausius visoms trims šalims sprendimus. Trišalėje taryboje dirba 2 darbdavių organizacijos, 3 nacionaliai profesinių sąjungų centrai ir 5 ministerijos atstovauja Vyriausybės poziciją.
Pasak Lietuvos darbo federacijos generalinės sekretorės J. Švedienės, pagrindinės sritys, kur dažniausia „suremiamos ietys“ – mokesčių politika ir darbo santykiai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius teigė, kad visai neseniai Trišalėje taryboje buvo priimtas sprendimas apsvarstyti visus pasiūlymus, aktualius klausimus antroje spalio pusėje.
