Atlyginimai augs ne visiems
„Danske Bank“ analitikų vertinimu, vidutinis darbo užmokestis šiemet augs apie 3,5–4,0 proc., tačiau laukti spartaus augimo dar anksti. „Ekonomika stabiliai auga, tačiau euro zona išlieka recesijoje, daug neaiškumų yra dėl Rusijos ateities. Aukštas nedarbo lygis taip pat eliminuoja spaudimą darbo atlygiui didėti“, – sakė „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Violeta Klyvienė.
Specialistė pastebi, kad vis dar matomas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tam tikrose verslo ir ūkio srityse, todėl kalbėti apie vienodai spartų atlyginimų augimą visose profesijose negalima.
Anot V. Klyvienės, pirmąjį šių metų ketvirtį labiausiai augo atlyginimai dirbančiųjų apgyvendinimo paslaugų įmonėse, kuriose dauguma darbuotojų gauna minimalią algą.
Slepia informaciją
Nors informacija apie esamus atlyginimus rinkose leistų efektyviau spręsti susidariusias problemas, įmonės nenoriai atskleidžia savo darbuotojams mokamo atlygio dydį. „Lietuvos įmonės darbuotojų atlyginimus linkusios laikyti po devyniais užraktais, nors pasidalijimas tokia informacija įneštų aiškumo į darbo rinką. Dažname darbo pasiūlyme įmonės siūlo konkurencingą atlyginimą, tačiau koks tai atlyginimas, galima tik spėlioti“, – pastebi Rita Karavaitienė, „CV Online“ rinkodaros vadovė.
Anot jos, šis užmokesčio rinkoje tyrimas svarbus dar ir dėl to, kad matomas nuolatinis nesusikalbėjimas tarp kandidatų ir darbdavių. „Darbdaviai nežino kandidatų lūkesčių, o kandidatai nežino, ko tikėtis, pretenduojant į vieną ar kitą poziciją. Taip apsunkinama tiek darbuotojų paieška, tiek įsidarbinimas.
R. Karavaitienės žiniomis, šiuo metu sparčiausiai auga logistikos, transporto specialistų, taip pat paslaugų, administracijos, finansų sferos darbuotojų atlyginimai. Mažėja tik nekvalifikuotų darbuotojų algos.
MMA didinti nesiruošia
Siūlymas padidinti minimalią algą dar 200 litų, anot V. Klyvienės, nebūtų protingas sprendimas. „Vertinant situaciją ir pirmojo ketvirčio duomenis pakanka ir užmokesčio didinimo 18 proc., kurio įvykdymas buvo nemažas šokas šalies ekonomikai“, – sakė specialistė. Pasak jos, toks sprendimams skirtingai įmanomas didžiuosiuose miestuose ir provincijoje. „Manau, kad mažesniuose miesteliuose tikėtis tokio darbo užmokesčio būtų iš fantastikos srities“, – sakė V. Klyvienė.
Paklausta, kas prognozuojama vadinamosios viduriniosios klasės atstovams, specialistė teigė matanti geras tendencijas. „Klausimas – ką vadiname viduriniąja klase? Jeigu tokios atstovais laikysime specialistus, turinčius aukštąjį išsilavinimą, pastebima, kad jie yra mažiausiai jautrūs įvairiems ekonominiams pokyčiams, todėl gali tikėtis stabilumo ir darbo užmokesčio augimo“, – sakė V. Klyvienė.
„Lietuva yra labai maža, atvira rinka, todėl reikia mąstyti visapusiškai. Mes turime artėti prie Vakarų, nes jei visi dirbsime už minimalią algą – nežinia, kokius darbus galėsime dirbti ir kaip išlaikyti jaunimą Lietuvoje“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak jo, šis tyrimas bus itin naudingas įmonėms, vykdančioms veiklą ne vienoje Baltijos šalyje. Jos galės palyginti darbo rinkų tendencijas. „Verslui labai svarbu žinoti aktualiausią ir naujausią informaciją apie atlyginimų tendencijas šalyje, o Lietuvoje tokios informacijos labai trūksta. Statistikos departamento pateikiami duomenys paprastai viešumą pasiekia praėjus nemažam laikotarpiui, kai duomenys surenkami, ir atspindi tik vidurkius“, – sakė V. Sutkus spaudos konferencijoje.
Tyrimo rezultatai bus pristatyti Ūkio, Finansų, Socialinės apsaugos bei kitoms ministerijoms.
Realus atlyginimų dydis Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėse paaiškės liepos mėnesį, Lietuvos verslo konfederacijai paskelbus tyrimo išvadas.