Vilniuje vykusiame IPK narių posėdyje daugiausia dėmesio skirta darbo santykių modernizavimui ir reikiamų specialistų paruošimo užtikrinimui. Žygimantas Mauricas, vyriausiasis banko „Nordea“ ekonomistas, savo pranešime akcentavo stabilų darbo rinkos situacijos gerėjimą, užsienio investicijų poreikį bei pavojingai augantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
„Per 10 metų nuo įstojimo į Europos Sąjungą, matome, kad Lietuvos rodikliai darbo rinkoje gerėja. Mūsų ekonomika net sunkiausiu metu sugebėjo parodyti neįtikėtinai gerus rezultatus. Deja, investicijos nėra mūsų šalies stiprioji pusė.
Mes vis dar susiduriame su nedarbo problema, tačiau galima pasiguosti tuo, kad ši problema yra visų šalių galvos skausmas. Labiausiai sunkmečiu nukentėjo gamybos ir pramonės sektoriai, kuriuose darbuotojų sumažėjo daugiausia. Tai pavojinga situacija, primenanti Suomijos patirtį 2009-aisiais. Švedija ir Danija su nedarbu šiose srityse susiduria iki šiol“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, tarp jaunimo ir moterų nedarbas nėra tokia didelė problema, nes pastarieji yra lankstesni ir geriau prisitaikantys kintančioje darbo rinkoje. Fabrikuose ir gamyklose moterų dirba kur kas daugiau nei vyrų. Didžiausia problema yra didžiulis neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje, kuris Lietuvoje yra gerokai didesnis nei kitose ES šalyse.
Atlyginimai pastaraisiais metais labiausiai augo transporto sektoriuje. Tačiau net labiau pastebimą darbo užmokesčio augimo įtaką ekonomikai mažina dideli pajamų mokesčiai, kurie yra didžiausi visoje ES.
„Lietuvos darbo rinka stabiliai auga nuo pat sunkmečio ir turi gana didelį potencialą, tačiau kol kas atsilieka nuo Latvijos bei Estijos. Viena iš priežasčių yra aktyvi emigracija, kuri pastaruoju metu šiek tiek slopsta, dalis emigravusiųjų grįžta. Visgi ateityje didžiausia bėda bus ne nedarbas, bet kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kuris darbo paklausos ir pasiūlos „žirkles“ dar labiau padidins“, – sakė ekonomistas.
