Laisvų darbo vietų Lietuvoje mažėja, o bedarbių skaičius nuolat auga. Darbo biržos duomenimis, pirmąjį 2008 m. ketvirtį įregistruota 28 tūkst. laisvų darbo vietų (4 tūkst. mažiau nei pernai tuo pačiu metu), nedarbo lygis birželį siekė 4,7 proc. Nors kai kas tai sieja su iš užsienio į Lietuvą grįžtančiais darbininkais, tačiau tikėtina, kad šie procesai yra ženklių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje, susijusių su ekonomikos lėtėjimu, pradžia.
Nuo krizės jau nukentėjo nekvalifikuoti, aukšto išsilavinimo neturintys darbuotojai ir darbininkiškų profesijų atstovai, esantys pagrindiniais darbo biržos klientais.
Akivaizdūs pokyčiai matyti ir statybų sektoriuje – bendrovės mažina darbo apimtis ir atsisako suplanuotų objektų.
Lietuvos statistikos departamento užsakymu atliktų apklausų duomenimis, 22 proc. statybos kompanijų jau ateinančių metų pradžioje planavo mažinti darbuotojų skaičių.
Stagnacija jaučiama ir kitose pramonės šakose: rinkoje nebegali konkuruoti ir darbuotojų skaičių ženkliai mažina medienos, baldų, lengvosios pramonės, maisto gamybos įmonės.
Verslo perspektyvas blogai vertina ne tik pramonės, bet ir prekybos bei paslaugų (ypač transporto ir poilsio organizavimo) įmonės.
Ekonominio nuosmukio laikotarpiu, stengiantis išlaikyti konkurencingumą, įmonės ketina mažinti darbuotojų skaičių.
Kaip rodo „TNS Galup“ atlikta įmonių vadovų apklausa, darbdaviai krizės akivaizdoje pirmiausia mažintų išlaidas personalui (30 proc. apklaustųjų), o 24 proc. darbdavių mažintų darbuotojų skaičių.
Apklausos duomenimis, krizė turėtų neigiamos įtakos ir konsultacijų verslui: išlaidas reklamai krizės atveju mažintų 29 proc. apklaustųjų, 24 proc. – mažintų išlaidas viešiesiems ryšiams.
Kaip praneša darbuotojų paieškos ir atrankos kompanija „Prime People“, mažos paslaugų verslo kompanijos, kurių didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai, bus priverstos atkakliau kovoti dėl klientų ir užsakymų, todėl siekdamos išlikti konkurencingos turės sumažinti darbuotojų atlyginimus ar net darbuotojų skaičių.
