Pasak jos, nuoseklus šio sektoriaus darbuotojų pasitraukimas iš darbo rinkos pradėtas fiksuoti per pirmąjį karantiną pernai kovo-birželio mėnesiais.
Tuo metu į Užimtumo tarnybą kreipėsi 1,6 karto daugiau asmenų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių nei antrojo karantino metu (lapkričio-vasario mėnesiais).
Darbo neteko daugiausiai biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, virėjai, barmenai, padavėjai, kepėjai ir konditeriai, virtuvės pagalbininkai ir vyriausieji virėjai.
„Užsidarius apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms dėl karantino, šio sektoriaus verslininkai patyrė daug nuostolių, optimizavo savo veiklą ir dalis darbuotojų neteko darbo. Didžiausias iš šio sektoriaus atėjusių asmenų srautas fiksuotas praėjusių metų rugsėjį – 3,2 tūkst. ir spalio mėn. – 2,4 tūkst“, – pranešime sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
„Nuo to laiko naujų besikreipiančiųjų klientų kas mėnesį mažėja ir kovo pradžioje registruotas 481 darbo ieškantis iš apgyvendinimo ar maitinimo įmonių“, – priduria ji.
Pandemijos laikotarpiu į Užimtumo tarnybą vidutiniškai per mėnesį kreipdavosi 1,9 tūkst. asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės. Vidutiniškai kas antras (55,8 proc.) asmuo buvo jaunuolis iki 29 metų.
Per dvejus pastaruosius metus daugiausiai tarnybos klientų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių įregistruota 2020 metų antrąjį ketvirtį – 2989 asmenų.
Darbo ieškančių asmenų, kurių paskutinė darbovietė – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonė, registruota 1,7 karto daugiau nei jiems skirtų laisvų darbo vietų. Palyginti su 2019 metais, pernai darbo neturinčių asmenų registruota 24 proc. daugiau, o laisvų darbo vietų – 43 proc. mažiau.
Darbo pasiūlymų skaičius šio sektoriaus darbuotojams nuo maždaug 11,4 tūkst. 2019 metais nukrito iki 6,5 tūkst. 2020 metais. 45,9 proc. sumažėjo laisvų darbo vietų neterminuotam darbui.
Pasak tarnybos, geresnė buvo dirbančiųjų laikinus darbus padėtis – terminuoto darbo pasiūlymų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo 8,6 proc. – nuo 857 iki 783. Mažiausiai šios įmonės laisvų darbo vietų įregistravo praėjusių metų ketvirtą ketvirtį – 1082.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje dėl pandemijos Užimtumo tarnyba per metus subsidijas už darbuotojų prastovas išmokėjo 2984 darbdaviams, jų suma – 64,75 mln. eurų.
Pasak tarnybos, daugiausiai šios paramos skirta bendrovėms „Delano“, „Amber Food“, „Čili pica“, „Restoranų grupė Fortas“, „Grand SPA Lietuva“, „Raminora“, „Upa MCT“, „Neragauta Azija“, viešbutis „Lietuva“ , „Inovatyvūs restoranai“.
Po prastovų subsidija išmokėta 2917 įmonėms – 55,57 mln. eurų. Daugiausiai – „Premier Restaurants“, „Delano“, „Čili pica“, Amber Food, „Raminora“, „Restoranų grupė Fortas“, „SPA Birštonas“, „Grand SPA Lietuva“, „Villon“, K. Geco prekybos įmonė.
Nuo pirmojo karantino pradžios devynios įmonės, užsiimančios viešbučių ir panašių laikinų buveinių arba restoranų ir pagaminto valgio teikimo, taip pat poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, informavo apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Įspėtas 221 darbuotojas.
Šiemet užimtumo tarnyba iš viso gavo 26 pranešimus iš įmonių apie grupės darbuotojų atleidimą, įspėti 937 darbuotojai. 2020 metais gauti 195 pranešimai, įspėti 4898 darbuotojai, 2019 metais – 36 pranešimai, įspėti 3247 darbuotojai.
Pandemija didžiausią įtaką turėjo šiems sektoriams: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla – darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo du kartus, nekilnojamojo turto operacijos – 1,9 karto, administracinė ir aptarnavimo veikla – 1,7 karto, finansinė ir draudimo veikla – 1,7 karto.
