„Lietuviškas paradoksas, 45 proc. investuotojų sako, kad Lietuva yra patraukli dėl kvalifikuotos ir konkurencingos darbo jėgos, bet tada 53 proc. investuotojų sako, kad jiems trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Akivaizdu, kad mes turime kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Ką mums reiktų daryti? Visų pirma, galvoti apie darbo rinkos poreikius, kad nebūtų toliau „kepami“ teisininkai, mums reikia užtikrinti, kad universitetai, aukštosios mokyklos kalbėtų su verslu, kad spręstų kartu, kokių darbuotojų reikia, ir jie būtų ruošiami“, – Seime surengtoje konferencijoje „Rinkimai 2016. Ar verslo lūkesčiai atsispindi partijų programose?“ kalbėjo R. Valiūnas.
Anot jo, vienas iš kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo į Lietuvą būdų – migracijos procesų supaprastinimas.
„Ideologija, mąstyti, kaip neįsileisti užsieniečių, pas mus vis dar gaji. Daugelis nesupranta, kuo skiriasi talentai nuo migrantų“, – aiškino R. Valiūnas.
Siūlo pusmečio terminą
Portalo tv3.lt kalbintas R. Valiūnas tikino, kad prisivilioti kvalifikuotus užsienio specialistus padėtų ilgalaikės darbo vizos, kurios užsienio valstybėse nėra naujiena.
„Mintis tyra tame, kad Lietuvai reikia talentų, reikia specializuotų darbuotojų įvairiose srityse ir, matyt, IT specialistai yra vienas iš geriausių pavyzdžių.
Dar vienas ar du IT paslaugų centrai Vilniuje jau iš karto mus privestų prie to, kad iš vienos pusės IT specialistai būtų labai patenkinti, nes jų atlyginimai dar pakiltų, bet, iš kitos pusės, centras, neradęs darbuotojų, nutrauktų darbą ir žinutė pasklistų, kad Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje jau neįmanoma surasti IT specialistų.
Akivaizdu, kad mums nereikia tos situacijos, kur verslo centrai apsisuktų ir pabėgtų iš Lietuvos. Ir vienas iš būdų yra vadinamoji šešių mėnesių viza, per kurią tam tikros srities specialistas – aišku ne bet kas, o pagal sudarytą sąrašą, kokių specialistų reikia – galėtų atvažiuoti į Lietuvą ir ieškoti darbo“, – aiškino investuotojų atstovas.
Anot R. Valiūno, valstybė, įteisinus ilgalaikes darbo vizas, nebūtų įpareigota rūpintis iš užsienio atvykusiu žmogumi, tarkime, jo apgyvendinimu ar minimaliu materialiniu išlaikymu, jei jam per tam tikrą terminą darbo susirasti nepavyktų.
„Tai būtų to žmogaus reikalas ar potencialūs darbdaviai tuo rūpintųsi. Valstybė prie tokių dalykų neturėtų prisidėti“, – komentavo Investuotojų forumo valdybos pirmininkas.
Tačiau, ar visi darbdaviai rūpintųsi iš užsienio į Lietuvą susirasti darbo atvykusiu žmogumi.
„Dauguma atveju – ne, bet aš manau, kad žmogui, kuris ieško darbo, ieško geresnio gyvenimo iš šalių, kurių ekonomika yra blogesnė negu Lietuvoje, jam tai galėtų būti patraukli galimybė“, – sakė R. Valiūnas.
Perspėja darbdavius
Darbo partijos primininkas Valentinas Mazuronis iš portalo tv3.lt išgirdęs apie investuotojų idėją dėl pusės metų darbo vizos užsienio specialistams, teigė, kad toks siūlymas skamba įtartinai.
„Darbietis“ tikino palaikantis iniciatyvas, kurios leistų lengviau integruoti Lietuvos verslui reikalingų sričių specialistus iš užsienio, tačiau, kaip aiškino V. Mazuronis, už pasikviestą užsienietį turi atsakyti jį kviečiantys verslininkai.
„Jeigu verslininkas, kuris atsiveža darbuotoją ir už jį laiduoja, kad jam yra reikalingas, tai tas leidimas darbui turi būti išduodamas per parą ar dvi ir ne ilgiau.
Einant šituo keliu vis dėlto tas verslas, kuris kviečia, turėtų garantuoti tą darbo vietą, turėtų garantuoti tuos minimalius dalykus, kaip apgyvendinimas ir panašiai. Iš kitos pusės, valstybė turėtų sudaryti maksimaliai greitas sąlygas jam įsijungti į rinką ir, jeigu, jis atvažiuoja, padirba ir jam netinka, jei verslui jis nereikalingas, tai lygiai taip pat jis turėtų išvykti iš tos valstybės“, – aiškino V. Mazuronis.
Politiko manymu, darbo paieškoms suteikti pusę metų yra gerokai per daug.
„Aš būčiau už tai, kad verslininkams padėti, reikalui esant, suteikti galimybę žymiai lanksčiau, greičiau pasikviesti žmones, kad dirbtų, nes tai yra ir mokesčiai, ir visi kiti dalykai, bet aš tikrai nesutikčiau, jeigu ten taip siūloma, kad „pasikviečiame žmogų, gal mums jo nebereikia“, žmogus šešis mėnesius čia, neaišku, ką daro.... Tai būtų neteisinga.
Jeigu verslas atranda darbuotojus, tai pirmyn, bet jis turi prisiimti atsakomybę už tuos žmones, ką jie čia veiks, ar jie tikrai įsidarbina, ar tikrai dirba mūsų bendram labui, nes kitaip tai būtų sudarymas skylės (užsieniečiams – tv3.lt) atvažiuoti čia ne konkrečiam darbui dirbti, o, švelniai tariant, geriau gyventi esamos struktūros sukurtu pagrindu ir panašiai. Tai aš tikrai manyčiau, kad to nereikia daryti ir tam pritarti nereikia.
Tikrai nereikia mums žmonių, kurie nereikalingi mūsų ekonomikai, kurie neranda darbo. Ką reiškia, jei pusę metų darbo nerastų? Tai arba kvalifikacija žema, arba jis nereikalingas. Tai kam mums tokie reikalingi?“, – svarstė Darbo partijos pirmininkas.
Siūlė verčiau darbuotojus „nuomotis“
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas parlamentas Kęstutis Masiulis akcentavo, kad pusės metų trukmės darbo vizos idėja jam skamba keistai.
„Aš suprantu, kad turi būti įsileidžiami tie darbuotojai, kuriuos kviečia įmonės. Tarkime, trūksta tolimojo susisiekimo vairuotojų, tai ir kviečiami tolimojo susisiekimo vairuotojai. Negalvojama, kad jis dirbs kelneriu restorane. Bet, jeigu tas žmogus dar yra ir suvirintojas ir jis pamato, kad suvirintojo atlyginimas yra daug didesnis, o jų trūksta, ir perbėga suvirinti laivus ar kokią gamyklą, tai mes neprieštarautume, nes normalu, kad žmogus ieško, kur jam geriau.
Tačiau, jeigu žmogus atvažiuoja čia pusei metų, kad ieškotųsi darbo, tai aš tokios formulės nesuprantu. Mes nesame Vokietija, kuri dabar pasiekė tą lygį, kai pas juos visiškai nėra bedarbių. Ten jie gali pro pirštus beveik žiūrėti į bet kokius atvykėlius. Pas mus taip nėra, yra sferos, kur darbuotojų deficitas yra didžiulis“, – portalui tv3.lt aiškino K. Masiulis.
„Jeigu, tarkime, Akmenės ligoninė sako, kad mums reikia chirurgo, nes mes jau nebeturime, paskutinis išėjo į pensiją, o iš Vilniaus nė vienas nevažiuoja. Tada jie paskelbia paiešką tarptautiniu mastu, turi tris pasiūlymus. Vieną atsirenka, žmogus atvažiuoja, tai suprantama, kad viskas gerai, bet kontraktas turi būti konkretus – atvažiavai ir dirbk čia. O, jeigu jis netenka darbo, tai išvažiuoja“, – argumentavo konservatorius.
K. Masiulio manymu, investuotojų forumo vadovo R. Valiūno idėjos dėl pusės metų darbo vizos įteisinimas gali atverti Lietuvos duris įvairiems „klajokliams“.
„Jeigu jie atvyksta ir pusę metų ieško darbo, tai netinka. Čia tada pasidaro keista landa pusę metų klajoti po Lietuvą ir nieko neveikti. Mes turime ir patys tam tikrą problemą darbo rinkoje – joje yra bedarbių. Tai čia dar iš kitos valstybės bedarbiai klajos? Ir, aišku, iš kokių valstybių gali tik atvykti. Čia gi neatvyks iš Vokietijos klajoti, čia atvyks iš trečiųjų valstybių, kurių pragyvenimo lygis yra prastesnis“, – tikino parlamentas.
Politikas mano, kad kvalifikuotų specialistų stokos problemą Lietuvoje galima būtų spręsti „darbuotojų nuoma“.
„Reikia įmonei suvirinti kažką? Tai pasikviečia suvirintojų, nes jų rinkoje labai trūksta, jie padarė darbą ir išvyksta atgal, uždirbę normalų, solidų atlyginimą. Arba, tarkime, reikia programuoti, tai gali atvažiuoti specialistai iš užsienio, padaryti darbus iš išvažiuoti. Gali būti net ir vietinėje rinkoje tokie dalykai plėtojami“, – atkreipė dėmesį K. Masiulis.
Ekonomistas: užsienietis atvažiuotų ne Aušros vartų apžiūrėti
Portalo tv3.lt kalbintas SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad Lietuvoje trūkstant kvalifikuotų įvairių sričių specialistų ilgalaikių darbo vizų klausimas jau yra pribrendęs. Vis dėlto, anot pašnekovo, svarbiausia, kad tokios vizos būtų siejamos su garantuoju iš užsienio atvykusio asmens įdarbinimu.
„Geriau būtų tam žmogui apsilankyti, apsižiūrėti, susirasti darbo vietą, pamatyti poreikį tai darbo vieta ir tada gauti vizą. Juk jis gali atvykti ir šiaip savaitei kaip žmogus, kuris gali aplankyti Vilnių, Klaipėdą ar kokį kitą miestą kaip turistas. Aišku, per tą laiką jis atvažiuoja čia Aušros vartų apžiūrėti, o kalbėtis su darbdaviais, tartis dėl atlyginimo ir jeigu susitaria, iš tikrųjų galėtų atsirasti toks dalykas kaip ilgalaikė darbo viza ir žmogus pagal ją puikiausiai darbuotųsi, ir jam niekas nekeltų reikalavimo, kad tą vizą nuolat prasitęsinėti.
Taigi, pagal tą išankstinį sąrašą toms darbo vietoms, kurios nebus atimamos iš lietuvių, o tiesiog joms ir taip stokojame čia, vietoje, darbo jėgos, manau, kad pasiūlymas yra visiškai svarstytinas. Tik būtų keista, jei žmogus atvažiuotų ir tik tada ieškotųsi darbo, o paskui, neradęs, galvotų, kad gal kaip nors čia galima būtų pasilikti“, – dėstė G. Nausėda.
Ekonomisto manymu, darbo viza užsieniečio rankose turėtų patekti po to, kai jis pasirašytų darbo sutartį.
„Santykius galima užmegzti ir kitomis formomis. Pagaliau gyvename interneto pasaulyje: galima susirasti darbuotoją internetu, tada pateikti paraišką atitinkamoms tarnybos, tarkime, Migracijos departamentui ir departamentas liberaliai, vos ne automatiškai galėtų tokią darbo vizą išduoti, jeigu žinotų, kad tokios specialybės stokojame ir neturime konkurencijos su vietiniais gyventojais“, – svarstė G. Nausėda.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas pažymėjo, kad baimės dėl dykaduonių antplūdžio į Lietuvą, jei būtų įteisintos ilgalaikės darbo vizos, yra nepagrįstos.
„Ar tikrai Lietuva patraukli šalis dykaduoniams? Ar geriau dykaduoniams važiuoti į tokias šalis, kuriose tikrai galima tikėtis normaliai pagyventi? Lietuva nėra tokia šalis: nei bedarbio pašalpos, nei socialinės išmokos nėra tokios labai reikšmingos. Mes kažkada čia labai baiminomės pabėgėlių srauto, bet kažkodėl neužpildome tų kvotų. Tai galbūt reikėtų blaiviomis akimis į tai žiūrėti“, – ramino ekonomistas.
Dabartinė tvarka
Lietuvos darbo birža nurodo, kad šiuo metu leidimas dirbti užsieniečiui Lietuvoje išduodamas, atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus, ir galinčio užimti šią laisvą darbo vietą.
„Leidimas dirbti yra susietas su laisvos darbo vietos skelbimu“, – pažymima portalui tv3.lt atsiųstame Darbo biržos atsakyme.
Užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų, išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti.
„Darbo sutartis su užsieniečiu, kuriam išduotas leidimas dirbti, turi būta sudaryta per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo. Jeigu darbdavys nepateikė darbo sutarties per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos, leidimas dirbti tokiam užsieniečiui panaikinamas“, – teigia Darbo birža.
Lietuvos darbo birža užsieniečiui leidimo dirbti neišduoda, jeigu užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos darbo rinkos poreikių, kai teritorinė darbo birža pasiūlo darbdaviui tinkamą profesinę kvalifikaciją turintį darbo ieškantį asmenį, ES valstybės narės pilietį ar užsienietį, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgijusį ilgalaikio gyventojo statusą, o darbdavys nepagrįstai atsisako jį priimti į paskelbtą laisvą darbo vietą ir kitais pagrindais.
Leidimas dirbti užsieniečiui nėra taip pat išduodamas, jei užsienietis nebuvo įdarbintas per 6 mėnesius nuo leidimo dirbti įsigaliojimo dienos arba turėjo ilgesnį nei 3 mėnesių darbo laikotarpį, kai nemokamas arba mokamas mažesnis nei nustatytas darbo sutartyje darbo užmokestis ir nepraėjo 3 mėnesių laikotarpis nuo leidimo dirbti galiojimo laiko pabaigos, taip pat, jei darbdavys per 6 mėnesius nuo darbo sutarties užregistravimo nesudarė sąlygų teritorinės darbo biržos įgaliotam valstybės tarnautojui patikrinti, ar užsienietis įsidarbino pagal leidime dirbti ir darbo sutartyje nustatytas sąlygas.