Vasarą – didžiausias užsiregistravusiųjų skaičius
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas sako, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais užregistruojamas didžiausias skaičius absolventų. Nuo šių metų pradžios iki birželio 17 d. Šiaulių teritorinėje darbo biržoje užsiregistravo 461 absolventas, iš jų: 135 – su aukštuoju universitetiniu, 110 – su aukštuoju koleginiu, 215 – su profesiniu išsilavinimu.
Daugiausia užsiregistravo absolventų, įgijusių verslo administravimo, ekonomikos, viešojo administravimo, socialinės pedagogikos, dailės, statybos inžinerijos, teisės, edukologijos, kūno kultūros, socialinio darbo, automobilio techninio eksploatavimo, transporto logistikos technologijos, turizmo administravimo, pardavėjo, apdailininko, padavėjo ir barmeno, automobilių remontininko, kirpėjo, staliaus, virėjo, apskaitininko ir kasininko suvirintojo profesijas. Iš visų užsiregistravusių absolventų: 371 – 2013 metų laidos, 90 – 2014 metų laidos.
„Praėjusios savaitės duomenimis Šiaulių teritorinėje darbo biržoje yra registruoti 34 šių metų laidos absolventai, iš jų: 10 – baigę Šiaulių universitetą, 9 – Šiaulių profesinio rengimo centrą, po 4 – VšĮ Kuršėnų politechnikos mokyklą ir Žeimelio žemės ūkio mokyklą, 3 – Mykolo Romerio universitetą, 2 – Šiaulių valstybinę kolegiją, po 1 – Klaipėdos universitetą ir Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą“, – Etaplius.lt vardijo Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas.
2013 metais Šiaulių teritorinėje darbo biržoje užregistruoti 2147 absolventai, iš jų: 760 – įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 466 – baigę kolegijas, 921 – baigę profesines mokyklas. Per 2013 metus pavyko įsidarbinti 989 (46 proc. nuo įsiregistravusių) darbo biržoje registruotiems absolventams. Dabartiniais duomenimis Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo registruoti 312 praėjusių metų (t. y. 2013 metų) laidos absolventų.
Moksleiviai ir studentai iki rugsėjo 1-osios dar turi privalomąjį sveikatos draudimą, nori pailsėti po studijų, pakeliauti, savarankiškai ieškoti darbo ar apsispręsti dėl tolimesnių studijų, todėl rugpjūtis yra vienas aktyviausių registracijos darbo biržoje mėnesių.
Nori tik socialinių garantijų arba direktoriaus kėdės
Paklaustas, ar jaunimas lengvai randa darbą, Šiaulių teritorinės darbo biržos vadovas sakė, kad turintys išsilavinimą, motyvuoti, imlūs ir ieškantys savęs susiranda darbą ir įsitvirtina darbo rinkoje pakankamai greitai.
„Kai kurie absolventai neskuba darbintis į pastovias darbo vietas, nes dirba įvairiuose projektuose, trumpalaikėje veikloje, užsiima savanoriška veikla, stebi aplinką, tiria darbo rinką, kad tinkamai ir kryptingai realizuotų įgytas žinias“, – sako R. Domarkas.
Visi užsiregistravusieji absolventai teigia, kad registruojasi, norėdami įsidarbinti. Tačiau dauguma neneigia ir to fakto, kad darbo biržoje registruojasi dėl socialinių garantijų. Kai kurie absolventai skuba užsiregistruoti darbo biržoje dėl sveikatos draudimo bei socialinių pašalpų.
„Pagrindinė nedarbo priežastis – jaunimas kartais pervertina savo galimybes, dažnas ir ką tik baigęs nenori pradėti nuo nulio, dauguma nori daug ir iš karto, nesutinka dirbti dėl mažo atlygio. Pradžioje turėtų jaunuolis įrodyti ko yra vertas ir ką gali padaryti geriausiai, būti inovatyvus ir atviras naujovėms. Drįstu teigti, kad atlyginimo didėjimo galima tikėtis su metais“, – aiškina Rimundas Domarkas.
Kita neįsidarbinimo priežastis, pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus – profesinio pasirengimo ir darbo patirties trūkumas. Vykdant apklausas ir analizes aiškėja ir tai, kad kai kurios studijų programos skirtos mokyti ne to, ko nori studentai ir darbdaviai, o to, ko nori dėstytojai. R. Domarkas sako, kad beveik visi ruošia vadybininkus, ekonomistus, atsiranda žemės ūkio ekonomistas, sveikatos ekonomistas, teisės ekonomistas, švietimo ekonomistas ir pan., vis dar jaučiasi tendencija, jog nėra atsižvelgiama į darbo rinkos tendencijas ir jaunimas apie tinkamos/netinkamos profesijos pasirinkimą susimąsto jau studijuodamas.
„Jaunimui, kuris nedirba, siūlyčiau būti pačiam aktyvesniam: domėtis verslu ir savarankiškai lankytis pas darbdavius, pristatyti save, galbūt padirbėti ir įvertinti savo jėgas, kad būtų galima toliau planuoti savo karjerą, kurią planuoti padeda ir darbo biržos specialistai, pasiūlydami įvairių priemonių ir programų jaunimui. Skatintinas ir jaunimo mobilumas“, – pataria R. Domarkas.
Paklausūs motyvuoti jaunuoliai
Šiaulių teritorinė darbo birža didelį dėmesį skiria darbui su jaunimu – tam yra paruošti atskiri darbuotojai. Labai svarbu, kad absolventas būtų atviras, tiksliai ir aiškiai išsakytų savo ketinimus bei tikslus, kad darbo biržos darbuotojas, dirbdamas su jaunuoliu individualiai ir grupėse, pasirinktų tik jam tinkamiausią veiklą: papildomus motyvacinius užsiėmimus, susirinkimus dėl verslo kūrimo, savanorystės, pasiūlytų ir drauge aptartų dalyvavimą įgyvendinamuose ESF projektuose. Tai galimybė integruotis į darbo rinką su darbo biržos rėmimu. Jaunų žmonių įdarbinimo iniciatyva sugundo ne vieną darbdavį. Darbdaviai sėkmingai naudojasi darbo įgūdžių rėmimo programa, pagal kurią įdarbina absolventus, pirmą kartą pradedančius darbinę veiklą pagal įgytą specialybę.
„Šiaulių teritorinė darbo birža bendradarbiauja su daugiau kaip 6800 darbdavių. Atsigauna ekonominė situacija, didėja ir įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius. Laisva darbo vieta pagal specialybę kartais atsiranda ir greitai, tačiau į ją dažniausiai pretenduoja ne vienas, o keletas ar net keliolika specialistų. Todėl vėlgi laimi tas, kas geba save tinkamai pristatyti, įrodyti kuo jis pranašesnis už kitus ir tie, kurie studijas derino su darbu. Darbo rinkai reikia ne vien tik įgyto diplomo, bet ir žinių, praktinių įgūdžių, nes paklausą darbo rinkoje lemia įgūdžiai, kurių dažnas absolventas neturi“, – Etaplius.lt pasakoja Rimundas Domarkas.
Aukštojo mokslo reforma davė postūmį aukštosioms mokykloms tobulėti, tapti atviresnėms. Tačiau ar pavyko pasiekti pagrindinio uždavinio – studijų kokybės – galėtų atsakyti Švietimo ir mokslo ministerija ir darbdaviai. Ne paslaptis, kad vis dar išlieka tendencija, kad dalis abiturientų renkasi mokslus, kurių ateityje gali neprireikti – o kas toliau?
„Neįsidarbinimo priežastys gali būti įvairios – vieni realiai negauna darbo, kiti nenori dirbti, o reikalingos tik socialinės garantijos, tretiems kliudo savarankiškai įsidarbinti asmeninės aplinkybės, dar kitiems – netinkamai pasirinkta studijų programa, kai vis dar neatsižvelgiama į darbo rinkos poreikius“, – mano R. Domarkas.
Paklausių specialybių absolventai darbą gauna greičiau
Per 2013 metus, tarpininkaujant darbo biržai, įdarbinti 989 arba 46 proc. absolventų nuo visų užsiregistravusių 2013 metais. Daugiausia įdarbinta absolventų, įgijusių ekonomikos, verslo administravimo, socialinės pedagogikos, statybos inžinerijos, anglų filologijos, lietuvių filologijos ir komunikacijos, elektronikos inžinerijos, socialinio darbo, buhalterinės apskaitos, automobilių techninio eksploatavimo, bendrosios praktikos slaugos, finansų, autotransporto elektronikos, informacinių sistemų technologijos, burnos higienos, apdailininko, padavėjo ir barmeno, automobilių remontininko, automobilių mechaniko, pardavėjo, virėjo, suvirintojo, konditerio specialybes.
Per 2014 metus įdarbinti 233 arba 50,5 proc. absolventų nuo visų užsiregistravusių 2014 metais. Įdarbinta daugiausia absolventų, turinčių verslo administravimo, ekonomikos, socialinės pedagogikos, statybos inžinerijos, teisės, viešojo teisė, transporto logistikos technologijos, apdailininko, automobilių mechaniko, pardavėjo, staliaus, pastatų restauratoriaus, padavėjo ir barmeno, automobilių remontininko, kasininko, SM kategorijos savaeigių melioracijos mašinų vairuotojo (traktorininko) specialybes.
