Paskutiniu metu ir švietimo sistemos atstovai, ir verslininkai kalba apie inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikį, bet ar jaunimas girdi jiems patarti norinčius balsus?
Technologijos mokslai populiarėja pamažu
2013 metais pirmą kartą po ilgos pertraukos Lietuvos aukštosiose mokyklose 1,3 procentais padidėjo technologijos mokslų populiarumas, nors valstybinis universitetinių studijų finansavimas, palyginti su 2012 m., sumažėjo 9 proc. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus finansavimas studijoms nebus mažinamas ir sieks beveik 30 milijonų litų. Be to, socialinių mokslų studijoms bus skiriama mažiau lėšų negu anksčiau, o didžiausia jų dalis atiteks technologijos mokslų specialistų rengimui.
Pastaraisiais metais technologijų krypties lyderiu tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų tapo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). 2013 metais 44 proc. visų įstojusiųjų į šios krypties studijų programas pasirinko būtent šį universitetą. Valstybės finansuojamas technologijos mokslų vietas VGTU gavo 930 įstojusiųjų, Kauno technologijos universitete (KTU) – 827 įstojusiųjų. Trečioje vietoje – Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame į valstybės finansuojamas vietas pateko 108 būsimieji technologijų specialistai.
2013 metais tarp populiariausių dešimties valstybės finansuojamų studijų programų pateko iš viso dvi technologinės krypties specialybės – multimedija ir kompiuterinis dizainas bei transporto inžinerija. Jas abi siūlė VGTU.
Technologijos mokslų srityje tarp dvidešimties populiariausių studijų programų 2013 metais pateko 10 VGTU studijų programų. Stojantieji dažniausiai rinkosi transporto inžinerijos bei statybos inžinerijos studijas. Į dešimtuką taip pat pateko ir multimedija ir kompiuterinis dizainas (112 pirmų pageidavimų), mechanikos inžinerija (85), elektronikos inžinerija (80). Kiek toliau rikiuojasi dar kelios VGTU studijų programos – aviacijos mechanikos inžinerija, kelių ir geležinkelių inžinerija, aplinkos apsaugos inžinerija, automatika, informacinių sistemų inžinerija.
Vien vadybos darbdaviams negana
„Inžinerinių specialybių poreikis rinkoje auga. Lietuvos pramonė sparčiai juda į priekį, tad įvairiuose gamybos sektoriuose visada reikia inžinierių. Darbdaviai geriems specialistams siūlo ir karjeros perspektyvas, ir viliojantį atlyginimą. Natūralu, kad jauni žmonės pastebi šias tendencijas“, – sakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas. Šiame universitete beveik du trečdaliai visų studentų siekia tapti technologijos mokslų krypties absolventais.
VGTU rektorius taip pat pastebi, kad darbo rinkoje vis labiau ryškėja nauja tendencija – darbdaviai rečiau ieško vien vadybos pagrindus turinčių žmonių. Verslui reikia techninę ar technologinę sritį išmanančių vadybininkų, todėl vis paklausesnės tampa tarpdisciplininės studijos.
„Inžinierius nėra siauros srities specialistas. Technologinių studijų programose be specializuotų profesinių modulių yra daug dalykų, susietų su ekonomika ir vadyba. Taigi, specialistas įgauna ne tik inžinerines žinias, bet ir reikalingos informacijos apie projektų valdymą, vadybą, darbą komandoje su skirtingų specialybių kolegomis ir kitų kompetencijų,“ – sako A. Daniūnas. Jis pabrėžia tai, kad norėdamas pajusti verslo įmonių poreikius, universitetas aktyviai su jomis bendradarbiauja. VGTU partneriai teikia rekomendacijas ruošiant naujas ar tobulinant esamas studijų programas, dalyvauja fakultetų komitetų veiklose, užtikrinančiose studijų kokybę.
VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekanas Vilnius Bartulis teigia, kad transportas yra viena svarbiausių ekonominės veiklos sričių bet kuriai tranzitinei valstybei. Lietuvoje transportas sukuria apie 12 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu šalyje plečiamas ir atnaujinamas geležinkelių tiltas, vykdomas „Rail Baltica“, aktyviai užsiimama kelių tiesimu, atnaujinimu bei priežiūra, o su Europos uostais sėkmingai konkuruoja Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Šios sritys gali užtikrinti perspektyvią karjerą, o tai paaiškina transporto inžinerijos populiarumą tarp stojančiųjų. Inžinierių poreikį darbo rinkoje liudija ir statistika. Remiantis 2013 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, pagal įsidarbinimo rezultatus VGTU pirmauja Elektronikos, Fundamentinių mokslų, Mechanikos fakultetai. Juose yra bent po kelias studijų programas, kurių absolventai įsidarbina 100 proc. Darbo rinkoje paklausūs ir kitų universiteto specialybių absolventai: kūrybinių industrijų absolventų įsidarbinimo rodiklis – 89 proc., transporto inžinierių – 92 proc.
Ar inžinierių daugės ir šiemet?
Kol valstybės pastangos koreguoti stojančiųjų pasirinkimus remiasi finansavimo skirstymu, aktyvūs įvairių studijų parodų dalyviai, girdėdami tiesioginius moksleivių klausimus apie studijas, prognozuoja, kad technologinių mokslų augimo tendencija turėtų išlikti ir šiemet.
„Dabar valstybė prisiima atsakomybę nukreipti jaunus žmones į inžinerines studijas. Tai natūralu, nes pastaruoju metu pastebimas Lietuvos pramonės pakilimas, o siekiant didinti šalies konkurencingumą, reikalingi specialistai, gebantys kurti pridėtinę vertę. Tikiuosi, kad abiturientai, besirenkantys, kur studijuoti, įvertins tai, kokias perspektyvas gali suteikti technologijos mokslai“, – sakė VGTU rektorius.
Įvairios stojančiųjų apklausos rodo, kad būsimieji studentai galvoja apie ateitį. Dauguma iš 2013 metais apklaustų 1486 VGTU studentų nurodė, kad svarbiausias studijų pasirinkimo kriterijus buvo konkrečios specialybės perspektyvos. Tyrimo duomenys taip pat parodė, jog studentai mano, kad po ketverių metų VGTU lengvai įsidarbins pagal specialybę ir dirbs įdomų darbą.
