Paskutiniuosius 10 metų nuolat trumpėjęs darbo laikas vėl pradėjo ilgėti. Dažnas Europos gyventojas dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę.
Psichologų nuomone, tam turi įtakos ir lėtėjanti ekonomika, ir noras pabėgti nuo savų problemų.
Dauguma darboholikų – vyrai
Britų organizacija TUC (Trades Union Congress) savo naujausioje ataskaitoje pažymėjo, kad žmonės Jungtinėje Karalystėje dirba vis ilgiau.
Ilgalaikis vidutinio savaitinio darbo laiko mažėjimo procesas sustojo ir nuo 2007 metų pavasario situacija pasikeitė į priešingą pusę.
TUC duomenimis, per pastaruosius metus žmonių, dirbančių daugiau nei 48 valandas per savaitę skaičius išaugo 0,5 procento, kai tuo tarpu nuo 1998 iki 2007 šis rodiklis nuolat mažėjo. 48 valandos per savaitę Europos Sąjungos direktyvoje dėl darbo laiko yra nurodyta kaip maksimalus darbo laikas per savaitę.
TUC atlikta analizė rodo, jog 85 procentai ilgas darbo savaites dirbančių darbuotojų yra vyrai. Jų skaičius labiausiai išaugo (40 000 padidėjimas) finansinio tarpininkavimo srityje. Antroje vietoje – prekybos sritis (37 000).
Prancūzijoje šių metų liepos mėnesį buvo panaikintas 35 darbo valandų per savaitę limitas. Tai dar kartą patvirtina darbo valandų didėjimo tendenciją.
Prezidentas Nikolas Sarkozy dažnai kaltino šį darbo valandų limitą Prancūzijos ekonomikos augimo stabdymu.
Daugiausia darboholikų Latvijoje
„CV Market“ Lietuvoje atliko panašų tyrimą. Jo metu buvo apklausti darbo skelbimų portalų lankytojai visose trijose Baltijos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Apklausos rezultatai rodo, kad 58 procentai Lietuvių per savo darbo savaitę dirba daugiau nei nustatyta maksimali darbo savaitės trukmė, t. y. 40 valandų per savaitę.
Latvijoje ir Estijoje taip pat daugiau nei pusė respondentų dirba viršvalandžius. Latvijoje 61 procentas, Estijoje – 58.
„CV Market“ marketingo direktoriaus Povilo Kytros teigimu, yra darbuotojų, kurie būtent dirbdami viršvalandžius, uždirba nemažą dalį savo atlyginimo.
„Visgi ilgas darbo laikas daro neigiamą įtaką ne tik darbuotojų sveikatai, darbo saugumui, tačiau ir darbo efektyvumui“, - Verslosavaite.lt teigė P. Kytra.
Daugiausia, net 25 procentai žmonių, dirbančių mažiau nei 40 valandų, yra Estijoje. Tokių žmonių Lietuvoje yra tik 16 procentų.
Darboholikas – vertybė?
Pasak P. Kytros, pastaruoju metu nemažai įmonių keičia savo planus iš aktyvios plėtros į nuosaikų augimą, o kai kurios siekia tiesiog išlaikyti turimą lygį. Tokiu atveju intensyviau ieškoma būdų, kaip su esamais resursais nuveikti kuo daugiau.
„Pastebime, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų efektyvumui didinti. Tad natūralu, jog žmonės skatinami atlikti daugiau darbo. Tokiu atveju įmonėms patartumėme samdyti specialistą, kuris per trumpesnį laiką atlieka daug daugiau darbo, nei mėginti užsiauginti jį iš nepatyrusio žmogaus“, - teigė P. Kytra.
Esant tokiai ekonominei situacijai žmonės pradeda labiau vertinti savo darbo vietą, vis daugiau deda pastangų, kad išliktų, kad būtų vertinami.
„Yra įmonių, kuriose reikia dirbti viršvalandžius, jei nori būti gerai įvertintu. Tai tarsi parodo, kaip žmogus aukojasi dėl savo darbovietės. Žinoma, yra žmonių, kurie visą dieną „prabimbinėja“, o pasibaigus darbo valandoms kimba į darbus. Jie paprastai yra labai užsiėmę ir nuolat skundžiasi, kiek daug darbo jie turi“, - pasakojo P. Kytra.
Dirbti skatina baimė
Asociacijos „Visas pasaulis manyje“ psichologas Marius Daugelavičius teigė, kad dažniausiai darboholiką veikia vidiniai veiksniai.
„Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės vis daugiau dirba – baimė. Kiekvieno žmogaus baimės skiriasi, kaip ir skiriasi jų asmeninės istorijos“, - Verslosavaite.lt sakė M. Daugelavičius.
Pasak psichologo, žmogus visada gyvena tarsi dviem kategorijom: viena kategorija – tai, kas reikia, kita – ko noriu. Jeigu žmogaus darbas sutampa su kategorija „noriu“, tada viskas yra gerai, žmogui patinka dirbti, jis yra atsipalaidavęs ir gali šioje srityje pasiekti aukštumas. Bet vis daugiau žmonių patenka į kategoriją „reikia“.
„Dažnas darboholikas savo viršvalandžius teisina noru sukurti savo šeimai gerą, finansiškai aprūpintą gyvenimą, aiškina, kad dirba dėl kitų gerovės, - teigė M. Daugelavičius. - Žodis „reikia“ visada bus susijęs su žodžiu „baimė“.
Žmonių baimes skatina visuomenėje sklandančios kalbos apie lėtėjančią ekonomiką, apie blogėjantį pragyvenimo lygį, didėjančias kainas. Psichologo teigimu, visa tai skatina daugiau dirbti ir stengtis kuo daugiau uždirbti.
Dirbdami užmiršta asmenines problemas
Dar viena priežastis, kuri priverčia žmones vis dažniau pasilikti darbe ir dirbti iki išnaktų – asmeninės problemos.
„Kuo daugiau žmogus turi problemų meilės srityje, su draugais, šeima, sveikata ir panašiai, tuo labiau jis stengsis nuo to pabėgti. Darbas padeda atitrūkti, užsimiršti, nes tuo metu kai dirbama, susikoncentruojama į darbą ir užmirštamos visos problemos, nuo jų tiesiog pabėgama. Dažnam tai patinka ir jis pradeda piktnaudžiauti tuo. Bet gi darbas tų problemų neišsprendžia“, - sakė psichologas.
Visuomenėje daugėjant kalbų apie prastėjančią pasaulio ekonomiką, biuruose vis dažniau pasibaigus darbo laikui lieka žmonių.
Aistė Liudvinaitytė
