Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad pasiūlymas keisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą jau pateiktas Vyriausybei.
„Kalbėjausi su įmone, kuri turi 6 tūkst. darbuotojų, tai jai reikėjo bent prieš mėnesį daryti apklausas ir išsiaiškinti, koks pas ją imunizacijos lygis. (...) Bet realiai, ar vienas, ar kitas darbuotojas yra imunizuotas, darbdavys informacijos negali gauti“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete sakė A. Romanovskis.
„Mes esame už tvirtesnį reguliavimą ir tvirtesnę valstybės valią nustatant, kokios profesijos turi būti imunizuotos. Toks dalykas turi būti plečiamas“, – pridūrė jis.
Vėliau LVK vadovas BNS teigė, kad žinodamas konkrečius darbuotojus, kurie nėra pasiskiepiję ar persirgę koronavirusu, darbdavys spręstų, ar jie gali dirbti kontaktinį darbą, ar turi testuotis.
A. Romanovskio teigimu, dabar darbdavys dėl duomenų apsaugos negali reikalauti, kad žmogus atskleistų tokią informaciją: „Darbdavys turi žinoti, kokia situacija jo įmonėje. Tada jis gali daryti kitus sprendimus“.
Tuo metu Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė abejoja, ar reikia aiškintis, kurie darbuotojai neskiepyti.
„Dabar bendrus skaičius apie visas įmones turime ir jeigu reikia plano dėl darbuotojų sveikatos ir saugos, tai tas bendras skaičius užtektina informacija tam planui sudaryti ir imtis priemonių. Kodėl reikia kiekvieno klausti ir ką darbdavys su ta informacija darys? Ar tai yra tam, kad spaustų darbuotojus privalomai skiepytis ar taikytų kažkokias represines priemones“, – komiteto posėdyje klausė profsąjungų lyderė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad leidimas darbdaviams aiškintis nepasiskiepijusius darbuotojus neturės prasmės, jeigu jiems nebus leista taikyti sankcijas, pavyzdžiui, nušalinti nuo darbo.
„Jeigu nebus darbdaviui galimybės nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius, tokios informacijos rinkimas netenka prasmės. Kas, kad tu žinosi, ką tu su ta informacijas darysi, jeigu darbuotojo valia bus nesiskiepyti. Reikia viso komplekso priemonių“, – BNS teigė jis.
A. Romanovskis nepritaria D. Arlauskui ir mano, kad darbdavys be atskiro valdžios leidimo galėtų pats priimti sprendimus dėl darbo organizavimo motyvuojant poveikiu sveikatai.
Jis be kita ko sutinka, kad nebereikėtų „judinti“ Darbo kodekso dėl nepasiskiepijusių ar nesirgusių žmonių nušalinimo nuo darbo, jeigu darbdaviui suteikiama galimybė pačiam nustatyti specialius reikalavimus darbuotojams dėl sveikatai saugaus darbo tam tikrais atvejais.
