Atlikę operatyvųjį patikrinimą, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai aptiko išradingai sukurtą vokelių mokėjimo schemą. Tokių atvejų pastaruoju metu netrūksta. Pinigus paprastai stengiamasi išmokėti netikėtai.
Vienas paskutinių Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškintų atvejų – vienoje statybos įmonėje nustatyti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktai ir sukurta vokelių mokėjimo schema.
Statybininkai nebesitaikstė
Apie tai, kad Panevėžyje esančiame statybos objekte atsiskaitoma vokeliais, VMI informavo statybininkai. Jiems neapskaitytą darbo užmokestį mokėdavo tiesioginis darbų vadovas. Specialistų atliktas operatyvus patikrinimas patvirtino informaciją. Taip pat paaiškėjo įmonės vadovo įgyvendinta schema – pinigai banko pavedimais iš įmonės būdavo pervedami į asmeninę tiesioginio darbų vadovo sąskaitą kaip avansas ūkio išlaidoms. Vėliau šie pinigai virsdavo neapskaitytu darbo užmokesčiu.
Oficialioji atlyginimo dalis statybininkams buvo pervedama į banko sąskaitas, o vokeliai išmokami grynaisiais. Kaip skelbia Panevėžio apskrities VMI, gavę šį neoficialų užmokestį, darbuotojai turėdavo pasirašyti kasos pajamų orderiuose. Per kelis mėnesius vokeliuose išmokėta 11 tūkst. litų.
Panevėžio AVMI specialistams baigus operatyvų patikrinimą minėtoje įmonėje ir įvertinus surinktą pirminę medžiagą, nuspręsta atlikti mokestinį tyrimą, po kurio paaiškės įmonei taikytinos sankcijos.
Ėmė dažniau gudrauti
„Prieš keletą metų VMI fiksuodavo tiesioginius, iš rankų į rankas, vokelių mokėjimo atvejus, o šiuo metu pastebima tendencija, kai nesąžiningi verslininkai gudrauja kurdami įvairias neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo schemas, tokiu būdu tikėdamiesi išvengti mokesčių bei įgyti konkurencingo pranašumo prieš sąžiningai dirbančius verslininkus“, – sako Panevėžio AVMI viršininko pavaduotoja Rasita Žilinskienė.
Panašios tendencijos vyrauja visoje šalyje. Tad pasikeitus situacijai, ir pats vokelių mokėjimo atvejų nustatymas tapo kitoks – verslininkai ėmė vengti mokėti vokelius tomis pačiomis dienomis ar toje pačioje vietoje.
Pasak viršininko pavaduotojos, sulaukiama pranešimų, liudijančių, jog nesąžiningi darbdaviai vengia tos pačios algų mokėjimo dienos ir vietos. Pavyzdžiui, darbuotojui vokelis gali būti išmokamas grįžus iš reiso, kai darbdavys, o ne buhalteris pats ateina pas darbuotoją ir įsėdęs į mašiną paduoda pinigus be jokių parašų ir jokių apskaitos dokumentų. Arba kitoje įmonėje direktorius pinigus išmoka netikėtai – tiesiog priėjęs prie darbuotojo darbo stalo ant jo padeda pinigus, o pasirašo darbuotojai jau po kurio laiko tik darbdavio žinioje esančiame sąsiuvinyje už tas sumas, kurias gavo, – apie tokį atvejį specialistai taip pat yra gavę informacijos.
Ieško ir šaltinių
R. Žilinskienės teigimu, nors ne visuomet pavyksta nustatyti patį vokelių mokėjimo faktą, VMI vertina gautą informaciją apie tokias įmones ir jos yra stebimos. Mokesčių inspekcija disponuoja duomenų bazėmis, kurios leidžia stebėti įmonių veiklos rodiklius (vidutinio darbo užmokesčio kitimą, darbuotojų skaičiaus didėjimą, mažėjimą, darbuotojų darbo laiką ir kt.) ir įvertinti įmonių rizikingumą bei remiantis surinkta informacija planuoti įmonėse vienokius ar kitokius kontrolės veiksmus. Tokiu būdu nustatomos ir įmonių neapskaitomos pajamos, kurias inspekcija vertina kaip galimą vokelių šaltinį.
Šiemet Panevėžio apskrities VMI jau sulaukė 249 pranešimų apie įvairius mokesčių įstatymų pažeidimus. Iš jų 20 buvo apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose, o 87 – apie įmonėse slepiamas pajamas. Per aštuonis šių metų mėnesius analizuodama ir tikrindama gautų pajamų neapskaitymo ir mokesčių vengimo atvejus, Panevėžio apskrities VMI papildomai priskaičiavo 6,1 mln. litų mokesčių.
Daiva Savickienė